Visuomenininkai prašo atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK) kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Vladas Turčinavičius. Susitikimo dalyviai aptarė valstybinės kalbos priežiūros bėdas, jų sprendimo būdus ir sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Lietuvos valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui adresuotame visuomenininkų prašyme „Dėl kalbos priežiūros institucijų finansinio ir veiklos audito“ pažymima, kad Valstybės lėšomis išlaikoma daug už valstybinę kalbą atsakingų institucijų. „Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūrai užtikrinti veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybių kalbos tarnybos. Savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Tačiau kalbos priežiūrai skiriamos biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai“, – rašoma prašyme.

Pasak visuomenininkų, lietuvių kalba vis labiau nuvertinama ir stumiama iš šalies viešojo gyvenimo. „Ji vis labiau teršiama svetimžodžiais, vis daugėja teisės aktų reikalavimų neatitinkančių viešųjų užrašų, iškabų, reklamų, įmonių ir renginių pavadinimų, konferencijose, mokymuose ir kitur dažnai neužtikrinamas vertimas į valstybinę kalbą. Ypač apgailėtina padėtis Lietuvos sostinėje Vilniuje“, – teigiama dokumente.

Visuomenininkai įsitikinę, kad kalbos norminimo, tvarkybos, priežiūros institucijų sistema neužtikrina kontrolės kokybės, visuotinumo ir yra nepakankamai veiksminga.

„Lietuva yra vienintelė valstybė, galinti garantuoti lietuvių tautos ir kalbos egzistavimą bei raidą, todėl už valstybinę kalbą atsakingų institucijų netinkamas darbas, lietuvių kalbos skurdinimas, vartojimo srities susiaurinimas laikytinas grėsme Lietuvos valstybės pamatinėms vertybėms“, – teigia visuomenininkai.

Šį kreipimąsi į Valstybės kontrolę pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų: Nacionalinė vartotojų teisių federacija, Lituanistų sambūris, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, Žmogaus teisių gynimo asociacija, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija, Vilniaus bendruomenių asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubas, Nacionalinis interesas, Už socialinį teisingumą, Skaidri politika, Vilniaus m. savivaldybės Prevencijos ir viešosios tvarkos visuomeninė komisija, Vilniaus m. savivaldybės Kultūros visuomeninė komisija, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius, Vilniui ir Tautai ir kt.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Dzeikas

Seniai laikas sita anachronizma kanalizuoti.
Po desiniojo posukio degant raudonam sviesoforo signalo iteisinimo tai butu 2-as visuomenei naudingas istatymas sukurtas Lietuvos respublikoje.

Joooooooooooo..........................

Lietuvių kalbą Justiniškėse retai beišgirsi…

Dzeikas

Kadangi straipsniui paklijuotas papildymas, tai pridesiu prie komentaro ir as:
Lietuva nieko negali garantuoti.Garantijas duoda p.Dievas. Lietuviu kalbos issaugojima su didele sekmes tikimybe gali uztikrinti tokia Vokietija ar kitu valstybiu mokslo institucijos dirbancios lingvistikos srityj. Lietuviu kalbos komitetas ar kaip ten vadinasi ta istaiga savo dabartine forma tik trukdo tai kalbai vystytis ir yra vienas parazitiniu Lietuvos valstybes dariniu.

Mejaugi

Lietuvoje yra tokia institucija – Lietuvių kalbos priežiūros institucija?

Kada bus gerbiami eiliniai lietuviai ir jų kalba?

1) Kada bus padarytas galas užsienietiškų pavardžių rašyboje dabartinis esantis jovalas? Skaitant tekstą negalima perskaityti užsienietiškų pavardžių.
2) Kada bus padarytas galas įvairių užsienietiškų projektų bei kūrinių pavadinimų dabartinis jovalas? Nejaugi norėdami gerai išsiaiškinti, ką tie pavadinimai reiškia, vis dar turėsime vartyti įvairių kalbų žodynus?
3) Kada lietuviškų firmų pavadinimai bus rašomi ne angliškai, bet lietuviškai? Argi jau gėdimės lietuvių kalbos?!

Ryt'as

Ko sovietai su kalašnikovais nepadarė per penkiasdešimt metų , liberastai „dėžės” pagalba padarys per dvidešimt.

Šarūnas

Įdomu, ar jau nuimtos Vilniuje politinio avantiūristo pakabintos dvikalbės gatvių lentelės, duodančios piktavaliams Lietuvos kitataučiams pavyzdį, kaip pradėti lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statuso silpninimą?

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top