KREIPIMASIS Į J. E. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ GITANĄ NAUSĖDĄ
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PATAISŲ PASIRAŠYMO
Mes, žemiau pasirašę nepartiniai visuomenininkai, Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės „Santarvė tautos sėkmei“ (toliau – STS) nariai kreipiamės į Jus, Gerb. Lietuvos Respublikos Prezidente, prašydami pasirašyti, o ne vetuoti, Lietuvos Respublikos Seimo priimto Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuri nustato 3 procentų barjerą politinėms partijoms rinkimuose į Seimą. Savo prašymą grindžiame šiais argumentais.
1. Lietuvoje kurį laiką buvo žemesnė patekimo į parlamentą rinkiminė kvota (4 proc.), tačiau 1996 m. stambiosios partijos pasigerino sau politinės kovos sąlygas ir padidino patekimo į parlamentą kvotas iki 5 proc. partijai ir iki 7 proc. koalicijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos subjektas – lietuvių tauta, įgyvendindama suvereno teises ir galias, mūsų šalyje susiduria su didžiulėmis kliūtimis: 300 tūkst. parašų dėl referendumo organizavimo, 2 tūkst. naujos partijos steigėjų parašų, užstato praradimas pralaimėjimo atveju.
Tokių drastiškų ribojančių sąlygų nėra kitose demokratinėse valstybėse, nors jų gyventojų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis už Lietuvos. Teiginiai, kad būrelis marginalų ir radikalų gali imti neigiamai įtakoti šalies politinę sistemą, bloginti jos kokybę, niekuo nepragrįsti.
2. Naujos ir/arba smulkesnės politinės jėgos pralaimėjimo Seimo rinkimuose atveju net 1/5 visų rinkėjų balsų nepelnytai nueina stambiosioms partijoms, už kurias ženkli dalis rinkėjų jokiomis aplinkybėmis nebūtų balsavę. Visa tai virsta nusivylimu demokratija ir kraštutinai menku piliečių dalyvavimu rinkimuose. Antai, visi pakartotiniai Seimo nario rinkimai arba antras rinkimų turas Lietuvoje dažniausiai yra imitaciniai ir formalūs. Kokia prasmė piliečiams dalyvauti rinkimuose, jei jiems niekas neatstovauja, o jų balsai nusavinami, atiduodant juos partijoms ir veikėjams, už kuriuos nebuvo balsuota? Jei rinkėjų aktyvumas menkas, rinkimai yra formalūs, o demokratijos kokybės mažai.
3. Lietuvoje susiformavo ir įsitvirtino oligarchinė-nomenklatūrinė sistema (ONS). Apie tai viešai yra pasisakę net du pro-vakarietiški mūsų Prezidentai: V. Adamkus ir D. Grybauskaitė.
Seime yra politikų, kurie parlamentaro „misiją“ be pertraukos vykdo jau kelis dešimtmečius, yra beviltiškai atitrūkę nuo tikrovės ir gyvenimo, nuo rinkėjų. Pastaruosius keliolika metų kiekvienos kadencijos Seime, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, funkcionavo susitelkęs branduolys, kuris atstovavo ne suverenui, bet ONS.
Šiandien Lietuva perskirsto tik 30 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 40 proc. Tai lėmė mūsų viešojo sektoriaus nuskurdinimą, visai neeuropietišką socialinę atskirtį, masinę jaunų ir darbingų žmonių emigraciją iš šalies, taip pat vis didėjantį Lietuvos atsilikimą pagal daugybę socialinių rodiklių nuo panašaus istorinio likimo kaimynių (pvz. Lenkijos, Estijos).
Atstovavimo ir demokratijos kokybės stiprinimas, naujų partijų ir naujų politinių lyderių išrinkimas į Seimą tikėtinai padėtų apriboti minėtos neformalios ONS „frakcijos“ destruktyvų šešėlinį veikimą mūsų parlamente.
4. Atsargus, visai nuosaikus dabartinio mūsų Prezidento bandymas pastūmėti Lietuvą labiau civilizuoto vakarietiško perskirstymo link iš karto iššaukė agresyvią ONS ir ją aptarnaujančių politikų, kai kurių politologų ir žiniasklaidos reakciją.
Gana agresyvi vieša kritika pasipylė, kai mūsų Prezidentas svarbiame tarptautiniame forume palankiai pasisakė apie patriotizmą, pabrėžė, kad modernių tautinių valstybių misija Europoje ir Pasaulyje toli gražu dar neišsisėmė.
Labai didžiuojamės, kad mūsų Prezidentas tokią žinią pasiuntė Pasauliui. Deja, vėl pasipylė nepelnyta kritika, viešas džiūgavimas dėl tariamai smuktelėjusių Prezidento reitingų ir pan. Būtent tos pačios (arba idėjiškai giminingos) interesų grupės dabar klaidina ir gąsdina visuomenę, esą, nuleidus patekimo į Seimą procentinę kvotą, sugrius, išsigims Lietuvos politinė sistema.
5. Dalis vadinamųjų politologų paskubėjo su viešais pareiškimais ir akivaizdžiai pažeidė mokslininko etiką bent dviem aspektais. Pirma, buvo nesilaikoma objektyvumo ir mokslininko atsiribojimo nuo partiškumo bei partinių ideologijų principo. Mokslo ir universiteto autoritetas buvo neetiškai panaudotas, idant būtų prastumta konkreti ideologinė-partinė nuostata, konkrečiai interesų grupei politiškai geidžiamas sprendimas. Dalies politologų-akademikų kreipimusi dirbtinai sudaromas įspūdis, esą, jei Prezidentas dabar nevetuos įstatymo, tai jis ne tik padarys politinę klaidą, bet jo sprendimas prasilenks su mokslu ir pažanga.
Antra, dirbtinai sudaromas įspūdis, kad tokiam kreipimuisi dėl būtinybės vetuoti įstatymą pritaria VISA politologų bendruomenė, bet taip tikrai nėra. Dalis iškilių politologų-akademikų tokio kreipimosi ir raginimo Prezidentui nepasirašė.
Maža to, bent keli iškilūs ekspertai, besispecializuojantys būtent rinkimų sistemų analizėje, teigiamai pasisakė apie minėtų procentinių kvotų sumažinimą rinkimuose į parlamentą. Jie pagrįstai prognozuoja teigiamas teisės akto pasekmes mūsų demokratijos ir parlamentarizmo kokybei.
Taigi, mes negalime ir nenorime taikstytis su praktika, kuomet siaura, bet įtakinga ir sutelkta interesų grupė neetiškai daro spaudimą mūsų Prezidentui.
Norėtume išreikšti viltį, kad mūsų Prezidentas liks ištikimas savo demokratiškai rinkiminei programai, kuri atliepia mūsų pilietinės tautos interesus ir modernios demokratinės valstybės raidos poreikius. Norėtume išreikšti viltį, kad mūsų Prezidentas pademonstruos politinį atsparumą siaurų interesų grupių manipuliacijoms.
Pasirašo STS grupės nariai (abėcėlės tvarka): signataras Algirdas Endriukaitis (Vilnius), Janina Dovydaitienė (Kaunas), Rimantas Kanapienis (Vilnius), Algirdas Karčiauskas (Kaunas), Pranas Kavaliauskas (Kaunas), Nijolė Malakauskienė (Šiauliai), prof.habil.dr. Gediminas Merkys (Kaunas), Stasys Narutavičius (Šiauliai), Virginijus Partauskas (Klaipėda), doc.dr. Romualdas Povilaitis (Kaunas), Vilius Puronas (Šiauliai), Edvardas Šalkauskas (Klaipėda), Valentinas Šapalas (Vilnius).
2019 m. gruodžio 14 d.