rus.newsru.ua
Budapešto memorandumo pasirašymo dvidešimtmetis šiandien atrodo kaip pašaipus jubiliejus. Mainais į suvereniteto ir teritorinio vientisumo garantijas branduolinio ginklo atsisakiusią Ukrainą atakavo viena iš šalių garantų – be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas net ir neslėpė, jog ignoruoja prisiimtus įsipareigojimus pareikšdamas, kad „Ukraina dabar (po Maidano ir Viktoro Janukovičiaus pabėgimo – V.P. past.) – nauja valstybė“. Tuo pat metu ir kiti du garantai – Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija – į trečiojo veiksmus teatsakė politine reakcija. Geresnės reklamos, dėl ko verta būti branduoline valstybe, nesugalvosi!
Dėl Putino įvykdytos Krymo avantiūros pasaulis šiandien atsidūrė kryžkelėje. Jeigu bus paaukotas Ukrainos teritorinis vientisumas, tuomet jau po dešimties metų pasaulyje bus daugiau branduolinių valstybių negu branduolinių užtaisų. Taps aišku, jog tik branduolinis statusas suteikia tvirtą garantiją suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, ir jokios egzistuojančių branduolinių valstybių sankcijos negalės nieko pakeisti, nes niekas jomis daugiau nebepasitikės. Ir toks branduolinio ginklo išplitimas – tiesus kelias, vedantis į lokalius konfliktus, į tikimybę, jog pavojingas arsenalas pateks į visokių politinių avantiūristų rankas ir į „branduolinę žiemą“ – tegul ir viename ar keliuose kontinentuose. Pasekmė – žus milijonai žmonių, dešimtys milijonų liks be pastogės, o likusios nesunaikintos pasaulio dalies resursus teks nukreipti daugybės humanitarinių katastrofų pasekmėms likviduoti.
Tačiau yra ir kitas, kur kas mažiau pavojingas kelias – paaukoti Rusijos teritorinį vientisumą. Svarbiausius tarptautinius įsipareigojimus pažeidusi valstybė turi būti performatuota – kitiems pamokyti. Pasaulyje turi įsitvirtinti aiškus supratimas: įsipareigojimų prieš nebranduolinę valstybę pažeidimas priveda prie šalies-pažeidėjos kracho. Ir toks krachas – vienintelis šansas žmonijai išsigelbėti.
Šiam tikslui pasiekti su Rusija nebūtina kariauti. Naftos kainų sumažinimas, apgalvotos ekonominės sankcijos, kontaktų su Rusijos režimu užšaldymas ir „oligarchų“ galimybių blokavimas – visa tai veiksmingos priemonės, stimuliuosiančios apsivalymo krizę valstybėje, priklausančioje nuo naftos snarglių ir Putino garbės žodžio. Tolesnę Rusijos egzistavimo konfigūraciją – ar kaip vieningą federacinę valstybę, ar kaip regionų ar nepriklausomų valstybių sandraugą buvusios Rusijos erdvėje – nustatys patys Rusijos piliečiai, tai ne mūsų reikalas. Mūsų – išspręsti klausimą, kaip sugrąžinti į Ukrainos sudėtį ir į kitas nuo agresyvių Maskvos veiksmų nukentėjusias šalis okupuotas bei aneksuotas teritorijas ir užtikrinti saugų branduolinio šalies potencialo laikymą (arba likvidavimą).
Neabejoju, jog tokia pamoka bus naudinga ne tik visam pasauliui, bet ir patiems Rusijos gyventojams, o Europos Sąjunga ir su ja asocijuotos šalys prie savų sienų turės ne organizuotą nusikalstamą valstybe besimaskuojančią grupuotę, o geranorišką kaimyną, besilaikantį humanistinių civilizacinių vertybių ir kartu su kitomis kontinento šalimis sprendžiantį ekonominio vystymosi ir saugumo įtvirtinimo uždavinius.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas