Delfi.lt
Siaučiant epidemijai, Čekijos premjeras Andrejus Babišas išreiškė lyg ir nekvailą mintį, kad „Europa dabar turėtų pamiršti Žaliąjį susitarimą ir sutelkti dėmesį ne į jį, o koronavirusą“.
Tačiau Europos Komisijos atstovė Vivian Loonela pareiškė, kad Žaliasis susitarimas yra ne mažiau reikšmingas prioritetas nei kova su koronavirusu.
Gal jai vertėtų pavaikščioti po Bergamo gatves, nueiti pas mirusiųjų artimuosius ir ten pašūkauti, kad Žaliasis susitarimas – prioritetas?
Italija prašė europiečių pagalbos, bet nesulaukė. Padėjo kinai. Ne tik italams, beje.
Kinijos vadovas Xi Jinpingas apskritai kol kas atrodo bene didžiausias politinis laimėtojas mirtiname pandemijos lošime.
Pagrindinė pandemijos geopolitinė žinia – Vakarų liberaliosios demokratijos, kitaip nei, tarkime, Singapūras ar Kinija, nesusitvarko, blaškosi, atsitraukia, užsibarikaduoja ir, užuot viena kitai padėjusios, varžosi dėl resursų.
Tiesa, pandemija neparodė autoritarinių režimų stiprybių – Rusijos ir Irano pavyzdžiai ne iš tų, kurie įkvepia. Tačiau ji pademonstravo visam pasauliui Vakarų demokratijų sistemines silpnybės, o to užtenka norint smarkiai pakirsti pasitikėjimą santvarka.
Sisteminės, giluminės problemos išlindo viena po kitos kaip grybai po lietaus: visuomenių išpaikimas; išmintingos politinės lyderystės stoka; sprendimų priėmimo neefektyvumas; savisaugos (pasirengimas bakteriologinei grėsmei), savikontrolės ir moralinių kriterijų praradimas.
Kaip „Nebevaldomame pasaulyje“ rašė Zbigniewas Brzezinskis, „jei nebus sąmoningų pastangų atgaivinti moralinių kriterijų svarbą, savikontrolę iškeliant aukščiau už savitikslį materialinių ir juslinių įgeidžių tenkinimą, Amerikos pranašumo laikotarpis gali greitai baigtis net ir nesant akivaizdžios jai alternatyvos“.
Savikontrolė – tai ir krizių prevencija, kurios šiuo atveju nebuvo nė kvapo. Gal tik Izraelis laiku įjungė bakteriologinės grėsmės algoritmus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sausio pabaigoje dar tvirtino, kad pandemija tikrai negresia, nors žvalgybos pranešimai jau tada liudijo ką kita.
Su moraliniais kriterijais – irgi bėda. Saugumo komitetui vadovaujantis JAV senatorius Richardas Burras, vasarį viešai patikinęs, kad valdžia pasirengusi atremti koronavirusą, vasario 13 d. skubiai atliko 33 transakcijas, išparduodamas milijoninės vertės akcijų paketus. Už saugumą atsakingi Vakarų forposto – Amerikos politikai iš grėsmės pasidarė biznį, kaip Burras, arba kvailokas viešųjų ryšių akcijas, kaip Trumpas. Ir tai – pavyzdys civilizuotam pasauliui?
Kaip įspėjo Brzezinskis: „Pasaulinę Vakarų politinės misijos svarbą gali sumenkinti didėjantis polinkis […] pripildyti liberaliosios demokratijos turinį tokiu gyvenimo būdu, kurį aš vadinu leistinumo kornukopija. Pirmenybės teikimas asmeniniam pasitenkinimui…“