DELFI.lt
Kai prezidentas Valdas Adamkus atsargiai užsiminė, o prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai prabilo apie Lietuvą užvaldyti bandančius oligarchus, pradėta svarstyti, kas ta oligarchija ir kodėl reikia su ja kovoti.
Dažniausiai girdėjome nuomonę, kad oligarchizacijos tendencijas Lietuvoje liudija atsirandantys verslo, žiniasklaidos ir politikos hibridiniai dariniai – interesų grupės, besinaudojančios tiek užkulisine, tiek vieša (informacijos kanalais skleidžiama) įtaka.
Minėti hibridai gali skirtis savo sudėtimi – vienuose jų išvis nebus žiniasklaidos elemento, kituose – stambaus verslo sando. Pastarasis variantas grynu pavidalu išryškėja tada, kai tandemuose su politinėmis jėgomis dalyvaujanti žiniasklaidos priemonė išlaikoma iš valstybės biudžeto.
Savo ką tik pasirodžiusioje knygoje „Hibridinė komunikacija politikoje“ prof. Lauras Bielinis kelia klausimus apie tokius hibridus: „Žiniasklaida, kurią valdo privatus kapitalas, yra verslas, o kas yra žiniasklaida, kurią valdo politikai? Juo labiau kyla klausimas: kada atsiranda žiniasklaida, kuri pati valdo politikus, ir kas tai tuomet yra?“
Lietuvoje iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma (beje, neatsiklausus pačių mokėtojų) LRT, besivadinanti visuomeniniu transliuotoju (įdomu, ar visuomenė jaučiasi turinti savo transliuotoją), galėtų būti laikoma hibridine interesų grupe tais atvejais, kai matytume ją dalyvaujančią galios žaidimuose.
Įtarti LRT dalyvavimu tokiuose žaidimuose leidžia neseniai paskelbtas tyrimas, kuris padarė tikru herojumi SSRS ginkluotųjų pajėgų majorą Aleksandrą Ribnikovą. Pažvelgti į šį LRT tyrimų skyriaus „šedevrą“ kaip interesų grupės vykdomą kovą privertė Vilmos Danauskienės profesionaliai atliktas kontrtyrimas (I dalis, II dalis).
Kalbamas LRT tyrimas pasirodė po to, kai prezidentūra ir parlamentinė opozicija nesėkmingai bandė išversti iš posto susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
Narkevičius – tikrai ne iš tų ministrų, kurie kelia simpatijų didesnei rinkėjų daliai, tad prezidentūros ir opozicijos pastangos jį nuversti turėjo būti gan populiarios. Tačiau, nepaisant neigiamo Narkevičiaus įvaizdžio, suinteresuotiems galios žaidimo dalyviams nepakako pagrindo priversti jį trauktis iš pareigų.
Tokį pagrindą – kaip dovaną prezidentūrai ir opozcijai – galėjo suteikti minėtas LRT tyrimas. Tačiau po „Delfi“ atlikto kontrtyrimo jis sukėlė rimtų abejonių visuomeninio transliuotojo nešališkumu ir leido parodyti tikruosius majoro Ribnikovo ryšius su prezidento patarėju Dariumi Kuliešiumi.
Kad ir kiek dabar aplink LRT susispietę Gabrieliaus Landsbergio ir jo metodų gerbėjai šaipytųsi iš Nausėdos, šiam teks su malonia šypsena valyti batų žymes nuo prezidentūros veido, nes galios žaidimuose, regis, nebesibodima veikti išvien su tais, kurie ne taip seniai šaipėsi ir „tapšnojo“.
Savo ruožtu LRT ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendri interesai nuo pernai metų daug kam taip bado akis, kad šias dvi grupes nebūtų visai netikslu vadinti TS-LRT. Jei niekam nekliūva tie bendri interesai, tai niekam neklius ir toks pavadinimas.
Pirmas ženklas, galėjęs liudyti LRT suartėjimą su TS-LKD, buvo konservatorių-krikdemų deleguoto Liudviko Gadeikio išrinkimas LRT tarybos pirmininku 2018 m. Prieš tai tarybai pirmininkavo komunikacijos teoretikas prof. Žygintas Pečiulis, kurį būtų buvę sunku įtarti kokiomis nors sąsajomis su viena politine jėga.
Straipsnio tęsinį skaitykite Delfi.lt portale ČIA.