laikmetis.lt
Berlynas nerimauja dėl didėjančios Lenkijos reikšmės tuo metu, kai Vokietijos įtaka silpnėja, – netyčia patvirtino buvęs Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Rolfas Nikelis dviejuose neseniai duotuose interviu.
Dabar Vokietija vis labiau nusivilia įvykiais, kurie kenkia jos hegemonijai Europoje.
Svarbiausia interviu metu pasakyta frazė, kurią perėmė Lenkijos naujienų portalas, buvo perspėjimas, kad „Lenkijos penkios minutės saulėje gali greitai baigtis“. Jei tai laikytume įspėjimu, jis anaiptol nėra draugiškas. Tai veikiau grasinimas. Nikelis tai sako turėdamas omenyje, kad Lenkija praranda galimybę tapti Vokietijos partnere naujame bendrame požiūryje į Rusiją ir dėl to gali pralaimėti, nes „Vokietija gali grįžti į senas vėžes“.
Interviu Nikelis Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio spaudimą kancleriui Olafui Scholzui dėl tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainai apibūdina kaip „gana neįprastą sąjungininkų ir partnerių santykiuose“.
Jis taip pat mano, kad reikalavimas atlyginti Antrojo pasaulinio karo nuostolius yra įžūlus, vadindamas jį neapgalvotu ir netinkamu laiku, kai karas kelia grėsmę Vakarų vienybei. Viskas, ką jis pasirengęs pasiūlyti, yra geros valios „gestai“, kai tai tinka Vokietijai. Partnerystės požymių nėra daug.
Kitame interviu laikraščiui „Bild“ J. Nikelis leido suprasti, kad, jo nuomone, Lenkija elgiasi agresyviai, siekdama sustiprinti savo pozicijas ES, taip pat todėl, kad Lenkijos vyriausybė rinkimų metais bando užsitikrinti visuomenės palaikymą, naudodama Vokietiją kaip atpirkimo ožį. Jis skundžiasi, kad Vokietija visada sugeba susitarti su Prancūzija, o su Varšuva tai padaryti sunku, nes Lenkija nori stiprinti savo vidų, „o ne Europą“.
Ir vėl signalizuojama, kad Vokietijos kritika yra draudžiama, nes ji kenkia Europai, ES ir NATO. Mąstymas, labiau būdingas autokratiniams režimams nei demokratijai.
Kalbant apie reparacijas, Nikelis taip pat klysta dėl faktų. Jis teigia, kad Lenkija atsisakė bet kokių pretenzijų dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje, todėl dabartinė Lenkijos vyriausybė šį klausimą kelia tik dėl vidinių priežasčių. Tačiau iš tikrųjų XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje nebuvo susitarta dėl reparacijų, ir šis klausimas yra ne vidinis, o išorinis – Lenkijos vyriausybė supranta, kad prireiks ne vienerių metų, kol bus pasiekta pažanga. Patyręs diplomatas neturėtų meluoti.
Taigi už Oderio upės mažai kas pasikeitė. Nikelio nuomonė yra tipiškos vokiečių arogancijos, su kuria susiduriame jau šimtmečius, pavyzdys; visiškas nesugebėjimas priimti kritikos ir nesusimąstymas apie tai, kokia pražūtinga buvo Vokietijos užsienio politika pastaraisiais dešimtmečiais. Vokietijos diplomatai buvo mandagūs Lenkijos atžvilgiu tol, kol Lenkija buvo pasirengusi groti antru smuiku Vokietijai dėl Rusijos. Karas Ukrainoje reiškia, kad tie laikai jau seniai baigėsi.
Vokietijai iškilo grėsmė prarasti dominavimą Europoje. Praradimo, kurio ji nusipelnė, nes Vokietijos dominavimas atvedė mus į šį barbarišką karą Ukrainoje. Vokietija pamaitino Rusijos žvėrį ir paleido jį į laisvę, manydama, kad jį sutramdė. Atėjo laikas Vokietijai pripažinti, kad ji neturi teisės pamokslauti lenkams, ypač saugumo klausimais.
Šaltinis: Remix News
Lenkai ir vėl pasirodo šauniai, rupūs miltai.
Lenkų onoras, o vokiečių arogancija, o lietuvių…nei onoro ,nei arogancijos, tik vergiškas tarnavimas jiems.
Arogancija ar onoras randasi ant kazkokio tai pagrindo.Darbstumo, valingu pastangu kam tai.
Taip.Daznai pervertinamo.
Lietuva pagridu teturi savo pacios ismatas.Ka be pastatysi ant ju – viskas grimzta.
Tai nieko ir neturi. Sedi zvalgosi praeinancio penio , kad ant jo kas i roju paveztu.
O tu, Dzeikai, be ,,savo paties ismatu” turi ką nors? Sedi zvalgaisi praeinancio penio, kad galėtum apvemti ? Ką čia veiki, žmogeli ? Kodėl tu dar ne Amerikoj ?
baisi kritika , ji skaldo ir taip pieno putele padengta ES vienybe , vienok vokiečiai nusipelnė tos kritikos , juk dešimtmečiais tiek lenkai tiek lietuviai kartojo ir kartojo , jokie verslo projektai su xuilo negali būti tik komerciniai ir tik laiko klausimas kada už ta suteikta xuilo nauda vokiečiams ir vakariečiams teks apsimokėti . Laikas atėjo ir ne lenku kaltė jog xuilo išstatė sąskaita pareikalaudamas Ukrainiečiu žemiu ir tylėjimo iš Vokietijos . Merkel jau kuris laikas ramiai pasibarsto galva pelenais , bet to aiškiai neužtenka . Klaidos taisomos jas viešai pripažinus , o ne gerais norais keičiant politikos kursą xuilo atžvilgiu .Kol kas Vokietija neparodė tos lyderystės kuri įpareigotu ja kalbėti visos ES vardu .