Teismas taip pat atmetė tėvo skundą dėl per didelės genderizmo propagandos.
Po to, kai tėvas pateikė skubų skundą dėl kritinės rasių teorijos (KRT) taikymo jo sūnaus klasėje, Berlyno administracinis teismas nusprendė, kad ši rasistinė teorija Berlyno klasėse yra leistina.
Teismas teigia, kad „iš esmės reikėtų tikėtis, jog vaikai susidurs su pliuralistinės visuomenės pažiūromis ir vertybėmis, nepaisant galimo prieštaravimo jų pačių įsitikinimams”.
Kritinė rasių teorija, pirmą kartą išpopuliarėjusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, gali būti įvairiai konstruojama, tačiau apibrėžiama kaip prieš baltuosius nukreipta neapykantos teorija, teigianti, kad baltųjų visuomenė iš prigimties yra rasistinė ir sistemingai engia mažumas. Ši teorija atsirado JAV, nepaisant tokių programų kaip pozityviosios akcijos, trilijonų, pastaraisiais dešimtmečiais nukreipiamų į miestų centrus supančias socialinių ir ekonominių problemų turinčias zonas, kad būtų pagerinti mažumų švietimo rezultatai, universitetų ir korporacijų programų, kuriomis siekiama įdarbinti mažumas išstumiant baltuosius per įvairovės, lygybės ir įtraukties (angl. Diversity, Equity and Inclusion, DEI) schemas, vyriausybės vykdomą baltųjų diskriminaciją ir net pirmenybę mažumoms, o ne baltiesiems, teikiant medicininę pagalbą.
Nors Vokietijoje KRT nėra taip plačiai paplitusi, ji vis dažniau įtraukiama į pamokų turinį, ypač mokytojų aktyvistų, kuriems įtaką daro progresyvizmo tendencijos JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
JAV klasėse reklamuojamos tokios knygos kaip „Ne mano idėja”, kuriose skaitytojams aiškinama, kad „baltumas” verčia baltuosius žmones sudaryti „sandorius su velniu” vardan „pavogtos žemės, pavogtų turtų ir ypatingų privilegijų”. Knygoje taip pat teigiama, kad baltieji gali „be galo sujaukti savo draugų, kaimynų, mylimųjų ir visų spalvotųjų žmonių gyvenimus, siekdami pelno”.
Kupertine (Kalifornijos valstijoje) trečiokų buvo prašoma įsivertinti pagal rasę „galios ir privilegijų” skalėje, o Bafalo (Niujorko valstijoje) mokyklose mokiniai buvo mokomi, kad „visi baltieji” amžiams įtvirtina „sisteminį rasizmą”. Pagal šią programą darželinukai taip pat turėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo rodomi žuvę juodaodžiai vaikai, įspėjant, kad dėl to kalta „rasistinė policija ir valstybės sankcionuotas smurtas”.
Arizonos valstijos švietimo departamentas taip pat išplatino mokykloms „nešališkumo priemonių rinkinius”, kuriuose teigiama, kad jau 3 mėnesių kūdikiai pradeda demonstruoti rasizmo požymius ir iki 5 metų amžiaus „išlieka stipriai šališki baltųjų naudai”.
Teismas nusprendė, kad lyčiai neutrali kalba leidžiama ir vokiečių klasėse
Pasak Berliner Zeitung, Vokietijoje pateikdamas skundą skubos tvarka tėvas taip pat bandė sustabdyti ir priverstinį lyčiai neutralios kalbos mokymą sūnaus mokykloje, tačiau teismas atmetė ir šį skundą. Vokiečių kalboje yra žodžių, turinčių tiek vyrišką, tiek moterišką formą, tai taikoma ir profesijoms.
Pavyzdžiui, žodis „mokytojas” turi ir vyrišką (Lehrer), ir moterišką (Leherin) versijas. Kairiųjų pažiūrų aktyvistai ir feministės bandė pakeisti kalbą į lyčiai neutralią formą, todėl atsirado tokie žodžiai kaip Lehrperson arba Lehrer*innen, kurie vienu žodžiu žymi abi lytis.
Toks žingsnis tapo pagrindine Vokietijos visuomenės audringų nesutarimų tema, o politikai, mokslininkai ir naujienų žiniasklaida įsitraukė į karštas diskusijas dėl bandymų keisti vokiečių kalbą.
Berlyno byloje teismas aiškino, kad lyčiai neutralios kalbos naudojimas mokymo medžiagoje ir pratybų lapuose neviršija „bendrųjų mokymo programų suteiktos veikimo laisvės rengiant mokymo medžiagą”.
Pagal Vokietijos įstatymus mokyklos turi būti politiškai neutralios, tačiau teismas taip pat atmetė teiginį, kad lyčiai neutralios kalbos vartojimas yra politiškai motyvuotas. Tėvas tvirtino, kad genderistinė kalba prieštarauja vokiečių kalbos kaip valstybinės kalbos, reikalavimams. Teismas nustatė, kad „mokyklos vadovai aiškiai leido mokytojams klasėje vartoti lyčiai neutralią kalbą ir kartu aiškiai nurodė”, kad „mokymo ir mokymosi procese būtina laikytis vokiečių kalbos rašybos taisyklių”.
Teismas rašė, kad lyčiai neutrali kalba „nėra susijusi su politinės nuomonės išraiška, be to, šiais laikais tiek lyčiai neutralios kalbos vartojimui, tiek jos nevartojimui galima priskirti politinę reikšmę”.
Tėvas nesutinka su teismo sprendimu ir laikraščiui Berliner Zeitung sakė: „Viena vertus, teismas tvirtina, kad oficiali rašyba yra privaloma, taigi akivaizdžiai prieštarauja Senato administracijai, kuri atmetė privalomą jos pobūdį dėl įgyvendinimo akto nebuvimo. Kita vertus, (teismas teigia) kad kiekvienam mokytojui turėtų būti leista klasėje rašyti ir kalbėti su žvaigždutėmis, nurodančiomis praleistą turinį (pvz., Lehrer*innen), nukrypstant nuo oficialios rašybos”.
Tėvas sakė, kad kai mokytojas vartoja tam tikrą kalbos formą, tai mokiniams daro spaudimą prisitaikyti. Šis tėvas pasakojo, kad dėl atsisakymo vartoti lyčiai neutralią kalbą iš jo sūnaus tyčiojosi ir mokytojai, ir bendraklasiai, ir jis ne kartą buvo verčiamas rašyti lyčiai neutralius žodžius.
Šaltinis: Remix News