Prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus Vokietija sumažino dalyvavimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 16 metų. Taip ji tapo didžiausia iš nedaugelio ES valstybių, leidžiančių balsuoti jaunesniems nei 18 metų asmenims. Austrija, Belgija ir Malta jau suteikė rinkimų teisę 16 ir 17 metų asmenims, o Graikija ketina leisti dalyvauti birželio mėn. vyksiančiame balsavime visiems, kuriems 2024 m. sukaks 17 metų.
Maždaug 4,8 milijono jaunų vokiečių ir apie 300 000 jaunuolių iš kitų ES valstybių narių, gyvenančių Vokietijoje, pirmą kartą galės balsuoti. Grupė sudaro santykinai nedidelę dalį viso Vokietijos elektorato – 64,9 mln. žmonių, bet vis dėlto yra didesnė nei tokia populiacija daugelyje kitų Europos valstybių narių. Ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose gerokai padaugėjo jaunų rinkėjų, galime tikėtis gero rinkėjų aktyvumo tarp šios naujai balsavimo teisę gavusios grupės.
Tačiau jaunesniems rinkėjams labai stengiasi įtikti kraštutiniai dešinieji, todėl toks balsavimo amžiaus sumažinimas gali didinti partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) efektyvumą.
Naujausi duomenys rodo, kad 15–24 metų amžiaus grupė Europos Parlamentą vertina iš esmės pozityviau nei kiti Vokietijos gyventojai, tačiau šis pozityvumas mažėja staigiau nei kitose amžiaus grupėse. Naujausi skaičiai rodo, kad 41% vokiečių nuo 15 iki 24 metų amžiaus teigiamai vertina šį parlamentą, palyginus su 34% visų gyventojų tarpe. Vos prieš kelerius metus, 2021 m., palaikančiųjų dalis buvo visų laikų aukščiausia – 51 %. Panašiai, nors 2021 m. 75 % jaunesnio amžiaus žmonių tikėjo, kad turės stipresnį Europos Parlamentą, 2024 m. tuo tikinčių skaičius sumažėjo iki 51 %.
Tačiau galiausiai vaizdas yra dviprasmiškas. Ši jaunesniojo amžiaus grupė vis dar mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, o 84 proc. mano, kad tai naudinga Vokietijai. Ir nors jų pasitenkinimas demokratija ES sumažėjo iki 58 %, pasitikėjimas pačiu Europos Parlamentu išaugo iki 63 %.
Politinis Tik Tok
Europos Parlamentas yra tiesiogiai renkama Europos Sąjungos institucija ir vienintelė tiesiogiai renkama tarptautinė parlamentinė asamblėja pasaulyje. Šie pirmą kartą Vokietijoje balsuojantys rinkėjai galės rinktis iš 35 politinių partijų, tačiau yra pagrindo manyti, kad daugelis jų pasirinks AfD – partiją, kurios šaknys – švelnus euroskepticizmas, bet kuri dabar labiau linksta į griežtą euroskepticizmą, dešinįjį populizmą ir iš dalies net į ekstremizmą.
Šią amžiaus grupę politizuoja socialinis tinklas Tik Tok. Didžioji dauguma politinę informaciją gauna per socialinę žiniasklaidą ir nesinaudoja „tradicine“ politine žurnalistika. Vokietijos politinės partijos ir politikai yra gana nepatyrę, todėl šioje platformoje nedalyvauja arba jiems nesiseka įsitvirtinti. Ryški išimtis šiuo atveju yra AfD. Skirtingai nei jos konkurentai, AfD labai profesionaliai dalyvauja TikTok, ypač orientuodamasi į jaunąją kartą. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, ji yra daugiausiai „patiktukų“ surinkusi Vokietijos politinė partija.
AfD pagrindinis kandidatas 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose, Europos Parlamento narys Maksimiljanas Krahas (Maximilian Krah), yra itin populiarus šioje platformoje ir gali pasigirti, kad jo asmeninis puslapis yra surinkęs daugiau nei pusę milijono „patiktukų“. M. Krahas žinomas dėl savo etnonacionalistinių pažiūrų ir yra atvirai gyręs autokratines sistemas. Vokietijos teismai atlieka tyrimą dėl to, kad Krahas gavo išmokas iš Rusijos, susijusias su jo, kaip EP nario, darbu. Vienas iš jo akredituotų parlamento narių padėjėjų taip pat buvo suimtas, ir jo atžvilgiu pradėtas tyrimas, apkaltinus jį šnipinėjimu Kinijos naudai, nors pats Krahas dėl to tiriamas nebus.
Atrodo, kad AfD TikTok turinys skirtas pesimistiškai į ateitį žiūrinčiai auditorijai, kuri yra linkusi į emociškai įkrautą ir pernelyg supaprastintą politinę pasaulėžiūrą. Jame moduliuojama neapykantos kalbos, tačiau jis turi ir „šmaikštaus“ tono.
Ir tikrai, atrodo, kad AfD vis labiau populiarėja tarp Vokietijos jaunimo. Remiantis neseniai atliktu tyrimu Jugend in Deutschland 2024 (Jaunimas Vokietijoje 2024 m.), apie 22% jaunuolių nuo 14 iki 29 metų balsuotų už AfD. Daugelis jų birželio mėnesį bus pirmą kartą balsuojančių žmonių grupėje.
Tai rodo galimą didelį balsavimo elgsenos pokytį. 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose 30% 18–29 metų Vokietijos rinkėjų balsavo už Žaliuosius ir 13% už CDU/CSU – centro dešinės Krikščionių demokratų politinį aljansą. Visos kitos partijos gavo mažiau nei 10 %., o AfD atsidūrė septintoje vietoje su 7 %.
Taip pat matomas ryškus skirtumas tarp lyčių. Jaunos moterys labiau linkusios balsuoti už Žaliuosius, o jauni vyrai – už konservatyvias ar liberalias partijas. Šis atotrūkis tarp lyčių ypač didelis kalbant apie AfD, kuri yra gana „vyriška“ partija, turint omenyje jos kandidatus, rinkėjus ir programą. 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose už AfD balsavo 14,6% vyrų (visų amžiaus grupių), bet tik 7,6% moterų.
Apeliuodamas į tai, Krahas, kuris didžiuojasi tuo, kad yra aštuonių vaikų su trimis skirtingomis partnerėmis tėvas, TikTok tinkle gausiai dalija pasimatymų patarimus. Viename įraše jis pataria: „Nežiūrėkite pornografijos, nebalsuokite už Žaliuosius, mėgaukitės grynu oru, išeikite į gryną orą, pastovėkite už save, pasitikėkite savimi, žiūrėkite tiesiai pirmyn. … Tikri vyrai yra dešinieji, tikri vyrai turi idealus, tikri vyrai yra patriotai, tada ir su mergina pavyksta.”
Ar šis aiškus raginimas virs naujai įgijusio teisę balsuoti Vokietijos jaunimo, ypač paauglių vyrų, balsais, paaiškės artimiausiomis savaitėmis. Kitos partijos turės į tai atkreipti dėmesį, jei norės nepalikti jaunosios kartos, linkusios į euroskeptišką ir antidemokratinę agitaciją.
Šaltinis: theconversation.com