ES svarsto kaip panaikinti valstybių suverenitetą.
Prisimenant 2015 metus, kai pirmą kartą prasidėjo migrantų krizė, buvo tik keletas šalių, kurios prieštaravo migrantų kvotoms, tarp kurių garsiausiai priešinosi Višegrado ketvertukas, į kurį įėjo Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija. Šios šalys veiksmingai pasipriešino bandymui prastumti migrantų kvotas dėl jų galimybės vetuoti bet kokį tokį pasiūlymą, tačiau ši galimybė vetuoti balansuoja ant praradimo ribos.
Jau seniai užbaigti su vienbalsiu balsavimu yra kairiojo liberalaus sparno visuomenės valdančiųjų ir privilegijuotųjų grupių tikslas, kuris leistų Europos Sąjungai susilpninti tokias šalis kaip Vengrija ir Lenkija bei įgyvendinti įvairius savo ilgalaikius tikslus. Pirmadienį savo kalboje Prahos Karolio universitete Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) paragino baigti su veto teise ir įvesti daugumos balsavimą.
Chancellor Olaf Scholz asks for treaty reform and the end of the right of veto at the #EUCO, a core demand of @federalists.
Our ideas for a #federal Europe take ground, with this historic speech from the @Bundeskanzler.
Together for a federal Europe, sovereign and democratic! pic.twitter.com/tpu8GRR9BL
— European Federalists (@federalists) August 29, 2022
Šis žingsnis buvo palankiai įvertintas jo partijos, Socialdemokratų (SPD), o Sakia Esken, SPD pirmininko pavaduotoja, gyrė Šolco kalbą Tviteryje.
„Putino karas prieš Ukrainą reiškia posūkio tašką ne tik Vokietijai, bet ir Europai bei už jos ribų. Olafo Šolco kalba Prahoje davė mums svarbų impulsą dabartinei krizei įveikti ir vesti Europą pirmyn,“ – rašė ji.
Der Krieg Putins gegen die Ukraine bedeutet eine #Zeitenwende nicht nur für Deutschland, sondern auch für Europa und darüberhinaus. Die #PragerRede von @OlafScholz hat wichtige Impulse dafür gegeben, wie wir die aktuellen Krisen überwinden und Europa weiter voranbringen können.
— Saskia Esken (@EskenSaskia) August 29, 2022
Šolcas savo kalboje teigė, kad jis palaiko vienbalsio balsavimo principo atsisakymą pagrindiniais klausimais, nes tai padėtų ES sugebėjimui veikti. Tačiau tuo pat metu jis tvirtino rimtai suvokiantis mažesnių šalių susirūpinimą, kad jų pozicija gali būti daugumos atmesta.
Šiuo metu Šolcas siūlo ES panaikinti veto svarbiausiose srityse, daugiausia dėmesio skirdamas užsienio politikai ir mokesčiams, prieš tas sritis išplėsdamas bei sakydamas, kad jis siekia „laipsniško perėjimo prie daugumos balsavimo“. Jei toks scenarijus įsigaliotų, Vengrija būtų priversta atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, jei to pareikalautų dauguma ES valstybių, o tas žingsnis, tikėtina, privestų prie bankroto jos ekonomiką.
Svarstant migracijos klausimą, migrantų kvotos tikriausiai būtų įvestos visoje ES. Iš esmės tai būtų galas suverenioms valstybėms Europoje, leidžiantis liberaliam kairiajam sparnui įveikti bet kokią konservatyvių partijų dienotvarkę gal net kelis artimiausius dešimtmečius.
Žinoma, visa eilė Europos konservatyvių partijų nepritaria šiai idėjai, tarp jų ir prieš imigraciją pasisakanti Vokietijos partija AfD (Alternatyva Vokietijai), pasak čekų naujienų portalo Echo24, kritikuojanti Šolco kalbą.
Čekų kilmės Vokietijos parlamento narys nuo AfD partijos Petras Bystronas (Petr Bystroň), kuris taip pat yra ir slovakų, čekų ir vengrų parlamento frakcijos pirmininkas, tvirtino, kad Šolcas mėgina išnaudoti dabartinę krizę tam, kad būtų dar labiau išplėstos Sąjungos galios ES šalių narių sąskaita.
„Berlynas pirmiausia stengiasi panaikinti atskirų ES narių veto teisę ir pakeisti ją daugumos sprendimais. Jei čekų vyriausybę paklus šiam spaudimui, tai reikštų sprendimą netekti Čekijos Respublikos suverenumo,“ – sakė Bystronas.
Tačiau AFD, kuri Vokietijoje marginalizuojama, turi ribotą galią sustabdyti tokį žingsnį. Svarbūs įvykiai, tokie kaip artėjantys rinkimai Italijoje, konservatyvaus bloko pergalės atveju gali šiuo klausimu suvaržyti ES siekius, tačiau atrodo, kad ES yra įsitikinusi, jog anksčiau ar vėliau veto teisės nebeliks.
Lenkų komentatoriai šaipydamiesi siūlė, kad Vokietija galėtų „rodyti pavyzdį“ jau dabar atsisakydama savo veto teisės.
„Nėra nieko, kas trukdytų Vokietijos vyriausybei vienašališkai deklaruoti, kad ji atsisako savo veto teisės, kad parodytų pavyzdį kitiems. Galbūt kai kurios kitos šalys juo pasektų ir nuspręstų žengti panašų žingsnį,“ – sakė Slavomiras Dembskis (Slawomir Dębski), Lenkijos Užsienio reikalų instituto (PISM) direktorius.
Kiti minėjo katastrofišką Vokietijos poziciją Rusijos atžvilgiu, jos tęsiamus dujų sandėrius ir bendradarbiavimą su Rusija svarbiais ekonominiais klausimais, nežiūrint mažesnių šalių narių, tokių kaip Lenkija, įspėjimų. Europos Sąjungoje, kurios užsienio politiką diktuoja Vokietija, Lenkijos užsienio politika priklausytų nuo kitų šalių narių malonės.
Scholz is basically saying:
“yes, we should have listened to the smaller member states regarding Russia, and as a consequence, will those smaller member states please forego their veto rights in the European Council now?”— Peter Frank (@FillingTheCrack) August 30, 2022
Stumdamas veto teisės panaikinimą Šolcas nėra vienišas. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ilgą laiką propagavo ES supervalstybės idėją, o gegužės mėnesį kvietė kurti „Europos politinę sandraugą“ ir užtikrinti jos užbaigimą „per kuo trumpesnį laiką.“
Šaltinis: Remix News