Radijo darbuotojų komanda su baltaodžiu žurnalistu bandė patekti į vidų, bet jiems nebuvo leista.
Vokietijos pramoninio paveldo muziejus Dortmunde šeštadieniais nuo 10.00 iki 14.00 val. į parodą „Tai iš kolonijinių laikų“ leidžia įeiti tik juodaodžiams, čiabuvių tautybių atstovams ir spalvotiesiems (JČS) žmonėms, ir šis draudimas sukėlė kaltinimus rasizmu.
Colerno (Zollern) angliakasybos muziejus tvirtina, kad jis yra „saugesnė erdvė”, skirta apsaugoti spalvotuosius nuo „tolesnės diskriminacijos“.
Išskirtinė prieiga – tai „pasiūlymas JČS žmonėms atsitraukti ir atvirai keistis idėjomis“, rašoma muziejaus interneto svetainėje. „JČS nuomone, tokios saugios erdvės retai pasitaiko kasdieniame gyvenime ar muziejų patalpose“.
Parodoje iš dalies kalbama apie rasines skriaudas, o interneto svetainėje taip rašoma pristatant parodą: „Rytinis kavos puodelis (kalbama apie tai, kaip kava buvo gaunama kolonijinio išnaudojimo būdu), gatvės pavadinimas ar tam tikri prietarai: kolonijinė istorija tebėra mūsų kasdienybė – net ir Vestfalijoje“.
Nedidelė radijo stoties Antenne Frei komanda nufilmavo, kaip jie bando patekti į muziejų, tačiau jiems užkertamas kelias, nes jie – baltaodžiai.
Darbuotojams, susidūrusiems su radijo stoties laidų vedėju, sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl jų draudimas nėra rasizmas.
„Jei dabar ten yra spalvotųjų ir aš sakau, kad nenoriu, jog čia būtų baltųjų, tuomet jūs turėtumėte išeiti,“ – sakė vienas darbuotojas vyras. Tuomet vedėjas paklausė: „Nes mūsų ne ta odos spalva?“.
Darbuotojas atsakė: „Negaliu to paaiškinti. Negaliu to paaiškinti.“ Kai jam buvo pasakyta, kad jis turėtų žinoti, nes ten dirba, jis pakartojo, kad negali paaiškinti, kaip ir kodėl galioja ši taisyklė.
„Bet tai rasizmas,“ – atsakė radijo laidų vedėjas.
Muziejaus pastato viduje radijo laidų vedėjas kalbėjo: „Jei mes dabar apsisuktume ir pasakytume, kad juodaodžiai neįleidžiami, ar galite įsivaizduoti, kokį įspūdį tai padarytų? O dabar yra taip, kad baltieji negali įeiti…“
Atsiliepė darbuotoja: „Nėra čia ką pasakyti“. Tada vedėjas pasakė: „Jūs nenorite nieko pasakyti“, o ji atsakė: „Nenoriu“.
Tada jis pareiškė, kad norėtų susigrąžinti įėjimo mokestį, nes nemano, kad ši politika yra tinkama, ir darbuotoja sutiko.
Colerno kalnakasybos muziejus yra vienas iš Vestfalijos-Lipės regioninė asociacijos (VLRA, vok. – Landschaftsverband Westfalen-Lippe, LWL) muziejų, kuriuos finansuoja mokesčių mokėtojai. Oficialioje interneto svetainėje rašoma: „VLRA muziejai jungia Vestfalijos-Lipės regiono istoriją pramonės, amatų, technologijų, meno, gamtos istorijos, archeologijos, vienuolynų ir kasdienės kultūros srityse. Jie imasi aktualių temų ir pristato patrauklias bei gyvas ekspozicijas visų kartų žmonėms“.
Panaši prieš baltuosius nukreipta politika plinta visuose Vakaruose. Pavyzdžiui, pernai Šveicarijoje juodaodžių menininkų kolektyvas užėmė teatrą ir pareikalavo ne baltųjų teatro erdvės, argumentuodamas, kad „prieš baltuosius nukreipto rasizmo nėra“. Šiai grupei pavyko surinkti šimtus tūkstančių frankų iš Šveicarijos vyriausybės, nors ji atvirai diskriminavo baltuosius.
Daugelis baltųjų visuose Vakaruose vis labiau nerimauja ir, nepaisant teiginių, kad rasizmo prieš baltuosius nėra, apklausos rodo, kad 80 proc. prancūzų tvirtina, jog prieš baltuosius nukreiptas rasizmas egzistuoja.
Toje šalyje 2021 m. daug diskusijų sukėlė kalėdinė mugė „Tik juodaodžiams“.
Šaltinis: Remix News