Vidaus žvalgybos agentūra dabar gali sekti susirašinėjimą ir naudoti slaptus informatorius, kad galėtų šnipinėti jos veiklą.
Vokietijos teismas priėmė nutarimą, kad politinė partija Alternatyva Vokietijai (AfD) gali būti klasifikuojama kaip įtariama grėsmė demokratijai, o tai atveria kelią šalies žvalgybos agentūrai šią opozicinę partiją šnipinėti.
Teismas atmetė pernai kovą partijos AfD pateiktą teisinį skundą, atitolinantį Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) planus pradėti stebėti šią partiją.
Tačiau Kelno administracinis teismas nustatė, kad yra „pakankamai požymių, rodančių antikonstitucinius AfD tikslus“, sakoma jo pranešime.
Dėl to BfV leista oficialiai klasifikuoti antiislamišką ir prieš imigrantus nukreiptą partiją kaip „įtariamą dešiniojo sparno ekstremizmo atvejį“.
Toks klasifikavimas leidžia žvalgybos agentams sekti partijos susirašinėjimą ir naudoti slaptus informatorius.
AfD lyderiai bandė įrodinėti, kad partija pati atsiribojo nuo savo ekstremaliausių narių, išformavusi Bjoern‘o Hoecke vadovaujamą kietosios linijos „Sparno“ frakciją.
Tačiau Kelno teisėjai sakė, kad pagrindiniai frakcijos veikėjai vis dar turi „didelę įtaką“ partijoje.
Teismas taip pat kritikavo AfD jaunimo sparno neva ekstremistines pažiūras, sakydamas, kad kartu su buvusiais „Sparno“ šalininkais šie nariai tiki, kad „vokiečiai turi būti nepažeidžiami etniškai, o „pašaliečiai“ turėtų būti kiek įmanoma atskirti“.
„Tai prieštarauja pagrindiniam įstatymui“, – sakė teismas, turėdamas omenyje Vokietijos Konstituciją.
Įkurta 2013 m., AfD pradėjo veikti kaip prieš eurą nusiteikusi organizacija, o vėliau transformavosi į prieš imigrantus nukreiptą partiją.
2015–2016 m. pasinaudojusi visuomenės pykčiu dėl pabėgėlių antplūdžio partija pribloškė Vokietijos privilegijuotus politinius sluoksnius ir 2017 metais laimėjo pirmąsias vietas nacionaliniame parlamente.
Nuo to laiko ją susilpnino nesibaigiančios vidaus kovos ir blėstantis susirūpinimas dėl imigracijos.
AfD per praėjusių metų visuotinius rinkimus surinko šiek tiek daugiau nei 10% balsų, t. y. mažiau, nei anksčiau turėti 13%, nepaisant pastangų įtikti vyriausybės koronaviruso apribojimų kritikams.
Jörg Meuthen sausio mėnesį paliko vienas iš vadovaujančių pareigų partijoje, apkaltindamas AfD per dideliu nukrypimu į dešinę ir „totalitarinių“ polinkių demonstravimu.
Šaltinis: theguardian.com