Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Šio mėnesio pradžioje Generalinė prokuratūra netikėtai suaktyvino „flyLaL-Lithuanian Airlines“ bendrovės atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą. Principingas prokuroras pareiškė įtarimus 17 asmenų, atliko kratas jų namuose ir laikinai apribojo nuosavybės teises į kilnojamąj ir nekilnojamąjį turtą.
Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime atvejį, turintį reiderizmo požymių. Dėmesys – ne verslininkų tikslams ir jiems pasiekti naudojamiems veiksmams – juos nagrinėja prokuratūra, o Valstybės saugumo departamento (VSD) atskirų pareigūnų veiksmams, kurie galimai prisidėjo ir padėjo verslininkams siekti savo tikslų. Dėmesį skirsime įvairaus slaptumo pažymoms. Kas jas rašo? Kodėl rašo? Kaip rašo? Kuo jos tokios ypatingos?
Tačiau pradžioje, kad visiems būtų aiškiau, trumpai sustosime ir išsiaiškinsime, kas yra reideris ir kokius metodus jis naudoja savo darbe.
Reideris yra įmonė, kuri siekia perimti kitos kompanijos akcijas arba jos valdymą prieš savininkų valią. Vieni teigia, kad reideriai elgiasi teisingai, atlieka sanitaro vaidmenį rinkoje, pašalina silpnus veikėjus ir taip palaiko sveiką konkurenciją ir efektyvų rinkos mechanizmų veikimą. Kiti teigia, kad reideriai yra blogis. Jie užsiima nusikalstama veikla. Pagrindinis jų tikslas ne eliminuoti iš rinkos silpniausius, o atimti verslą (turtą) ir gauti greitą didelį pelną. Neigiamos pasekmės visuomenei, valstybės ekonomikai jų nedomina ir nejaudina.
Reideriai, siekdami savo tikslų, naudoja tam tikras priemones.
1. Teisminiai ginčai. Kuo daugiau ginčų, tuo geriau. Reideriai naudojasi įstatymų spragomis, o taip pat korumpuotų teisėjų paslaugomis.
2. Ikiteisminiai ir operatyviniai tyrimai. Kuo daugiau tyrimų, tuo geriau. Pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvoje nėra sudėtinga. Apie operatyvinio tyrimo inicijavimą nėra net ką kalbėti. Svarbiausia turėti savų žmonių teisėsaugos struktūrose. Visi tyrimai sudaro sąlygas sugadinti, apnuodyti bet kurio žmogaus gyvenimą.
3. Valstybės institucijų patikrinimai, užklausimai, pretenzijos. Reikalingi korumpuoti valdininkai, kurie, pasišildę papildomais piniginiais įnašais, imtųsi aktyviai veikti prieš įmonę. Valstybės institucijų patikrinimai, užklausimai yra efektyvi priemonė. Ji, greičiausiai, baigiasi niekuo arba nedidele bauda, įspėjimu. Tačiau nervų sugadina daug. O reideriams svarbiausia yra išlaikyti kuo didesnę įtampą, kad žmogus palūžtų.
4. Informacinės atakos arba juodosios technologijos. Kiekviena diena prasideda naujiena, kuri labai nepalanki įmonei. Darbuotojai nieko nedaro, tik skaito ir komentuoja naujienas. Jie pradeda grupuotis. Dažnai grupuotės pradeda pasisakyti prieš vadovus ir akcininkus. Įmonės partneriai pradeda abejoti bendrovės patikimumu ir bijo dėl savo reputacijos. Kai kurie atsisako partnerystės. Visuomenė, kuri ir taip nekenčia verslininkų, džiūgauja, kad pagaliau įsigalės teisybė.
5. „Specialistų“ paslaugos. Kai prasideda reiderių ataka, įmonės vadovai ar savininkai sulaukia įvairių specialistų siūlymų padėti. Iniciatyva visada būna iš specialistų pusės. Vien tai turėtų kelti vadovams įtarimų. Šiuos specialistus siunčia reideriai, ir jeigu vadovai nusprendžia pasinaudoti jų paslaugomis, tai reideriams labai palengvina darbą. Šie specialistai ne tik rinks informaciją apie vadovų nuotaikas, psichologines problemas, rengiamus gynybinius planus, jų silpnąsias vietas, bet ir paveiks vadovų sprendimus, plaus jiems smegenis, kels didesnę sumaištį ir t. t.
6. Slaptos pažymos. Jas rašo teisėsaugos institucijos, atsakingos už nacionalinį saugumą. Šios pažymos yra labai svarbios, nes jomis tiki valstybės vadovai, jomis galima formuoti vadovų nuomonę, daryti poveikį jų daromiems sprendimams. Ir patys vadovai, mosuodami pažymomis ir jomis remdamiesi, gali priimti reideriams palankius sprendimus.
Taigi grįžkime prie mūsų pagrindinės temos.
Gediminas Žiemelis su kompanija rengėsi Vilniaus oro uoste pastatyti naują keleivių terminalą, kuriame galėtų aptarnauti apie 5,5 mln. žmonių. Jie sudarė verslo planą, surado rėmėjų ir užtarėjų valdžioje ir pradėjo aktyviai įgyvendinti projektą. Tačiau susidūrė su tuometinio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovybės prieštaravimu. Jie nenorėjo G. Žiemelio projekto, įžvelgė klastą ir kitus tikslus.
„Mane labai stebina „flyLAL“ vadovų komentarai, nors nenoriu veltis į jokias diskusijas ar ginčus dėl to, kad Susisiekimo ministerijos valdininkai nekreipė dėmesio į jų problemų sprendimą. Tai vienas sektorių, kuris mums buvo jautriausias – ir dėl mokesčių, ir dėl kainų politikos, – tvirtino A. Butkevičius. – Bet buvome aiškiai pasakę, kad neisime vienos kompanijos protegavimo keliu. Tai ir buvo viena konflikto priežasčių.“
Pasak A. Butkevičiaus, kompanijos noras bet kokia kaina pasistatyti terminalą buvo toli siekiančio plano dalis. Jo tikslas – per naująjį privatų terminalą leisti pagrindinį keleivių srautą. Vilniaus oro uostas greičiausiai patirtų bankrotą, o tada privatininkai iš „FlyLaL Group“ perimtų visą oro uosto turtą ir taptų vieninteliais ir nepakartojamais „nacionaliniais vežėjais“.
G. Žiemelis susidūrė su rimtomis kliūtimis. Reikėjo nedelsiant spręsti netikėtai iškilusią problemą. Labiausiai projekto įgyvendinimui priešinosi Vilniaus oro uosto vadovybė. Reikėjo ją pašalinti arba priversti paklusti. Šiam tikslui pasiekti G. Žiemelis galimai pasitelkė atskirus VSD darbuotojus.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA
.