VVKT – rimčiausia VSD konkurentė

ekspertai.eu

Albertas Einšteinas: „Tie, kuriems duota žinoti, turi pareigą veikti“

Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkakliai įrodinėja, kad yra viena slapčiausių Lietuvos tarnybų. Prabėgus dvejiems metams po pirmojo skandalo dėl jos veiklos slaptumo, ši institucija vėl slepia nuo visuomenės tai, kas turi būti vieša. Tuo įsitikino ne tik ekspertai.eu, neseniai sulaukę šokiruojančio „atsakymo“ apie garsųjį preparatą „Oscilococcinum“, bet ir viena pačios VVKT darbuotoja, kurios skundą vasario 6 dieną pradės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Ši byla padės išsiaiškinti, ar VVKT gali slėpti visuomenei svarbią informaciją apie vaistų saugumą ir veiksmingumą.

Nepateikė informacijos, kurią turi teisę žinoti kiekvienas

VVKT darbuotoja, Mykolo Romerio universiteto doktorantė kreipėsi į VVKT prašydama savo moksliniam darbui reikalingos informacijos apie vaistų registravimo sprendimų motyvus, kurie įtvirtinti vadinamuosiuose vaistų vertinimo protokoluose ir pagal įstatymą turi būti viešai skelbiami. Sulaukusi neigiamo atsakymo, ji kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti VVKT pateikti informaciją apie tai, ką kiekvienas pilietis turi teisę žinoti.

Anot šioje byloje pareiškėjai atstovaujančio advokato Justo Sakavičiaus, „Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad priėmusi sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, VVKT nedelsdama suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu, išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją. Vertinimo protokole turi būti pagrįstas sprendimas suteikti rinkodaros teisę ir atskirai aptarta kiekviena indikacija. Šis principas yra perimtas iš Europos Sąjungos direktyvos ir galioja visoje Europoje. Tačiau Lietuvoje jo nesilaikoma: VVKT nėra paskelbusi nė vieno vaisto vertinimo protokolo, nėra viešai pagrindusi jokio vaisto rinkodaros teisės suteikimo ir nėra aptarusi jokios indikacijos. Todėl vaistų vartotojams nėra prieinama pilna informacija apie tai, kokiais duomenimis remiantis konkretus vaistas buvo registruotas ir platinamas Lietuvoje.“

Šis atvejis įdomus tuo, kad valstybinė institucija vengia laikytis įstatymo, o remiasi savo vidiniais, viršininko patvirtintais dokumentais dėl informacijos konfidencialumo. Susidaro įspūdis, kad VVKT tikrai turi, ką slėpti ir jos atstovai labai nenorėtų, kad paaiškėtų jų sprendimų motyvai dėl vaistų registracijos. Bet tada kyla natūrali abejonė, ar vaistai nebuvo įregistruoti tinkamai neįrodžius jų saugumo ir veiksmingumo.

Taip besielgianti VVKT tarsi pamiršta Konstitucijos 5 straipsnį, kuris teigia, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tai yra – visai visuomenei, o ne siauroms grupuotėms, kurių verslas kartais galbūt grindžiamas nesaugių, neveiksmingų ir dėl to visuomenės sveikatai pavojingų vaistų gamyba ir prekyba.

Akivaizdu, jog viena iš priemonių pasiekti, kad valdžios įstaigos tarnautų žmonėms – jų veiklos skaidrumas ir argumentų dėl priimtų sprendimų viešumas. Vaistų srityje tai ypač svarbu. Visuomenė turi teisę įsitikinti, ar vaistai, kuriais leido prekiauti VVKT, yra iš tiesų naudingi sveikatai. Juk specialistai, gydytojai turi būti tikri, jog vaistai yra registruojami dėl paciento gerovės, o ne dėl farmacijos verslo sėkmės.

Byloje dalyvaujančių farmacijos kompanijų pozicijos dėl slaptumo skiriasi

Į nagrinėjamą bylą buvo įtrauktos ir farmacijos kompanijos, kurios raštu išdėstė savo nuomonę, turėjusią nudžiuginti VVKT, tačiau ne eilinius vaistų vartotojus. UAB „Baltijos Bitė“ kreipėsi į savo atstovaujamas užsienio įmones, kurios turėtų paaiškinti, ar informacija apie jų vaistus yra konfidenciali.

Kelios kompanijos, matyt, išsigando, kad gali paaiškėti jų vaistų registravimo motyvai. Jei taip nėra, kodėl jos palaikė VVKT poziciją bei prašė teismo atmesti pareiškėjos skundą? UAB „INTELI GENERICS NORD“ nurodė, kad visa informacija apie jos registruotus vaistus yra griežtai saugoma komercinė paslaptis. UAB „Aconitum“ teigė, kad pareiškėjos prašytą informaciją laiko konfidencialia.

Ir tik UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ paaiškino, kad informacija apie jos vaistus yra vieša ir visiems prieinama. Ši kompanija apgailestavo neturėjusi galimybės susipažinti su VVKT atlikto vaistinio preparato vertinimo protokolu, kuris pagal įstatymą turi būti skelbiamas viešai.

Informacija apie „Oscilococcinum“ – tokia pat slapta, kaip Z. Vaigausko biografija

Visai neseniai VVKT ištiko dar vienas slaptumo priepuolis, rodantis, kad ši institucija paslapčių gausa galėtų konkuruoti net su Valstybės saugumo departamentu. Ne itin sveikai atrodančio slaptumo simptomai išryškėjo, kai ekspertai.eu nusprendė pasidomėti „homeopatiniu“ preparatu „Oscilococcinum“, kuris, mūsų žiniomis, yra ne kas kita, kaip brangiai kainuojantis cukrus su laktozės priemaiša, nors dienraščių lyderis jį tituluoja „populiariu vaistu nuo gripo“.

Užuot atsakiusi, kiek molekulių veikliosios medžiagos – laukinių ančių kepenų bei širdžių – yra „Oscillococcinum“ tūbelėje, VVKT atsiuntė nemažai mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų tarnautojų darbo laiko pareikalavusį biurokratinį šedevrą, kuriame atsakyta vos į du klausimus iš septynių.

Nerimaudami, kad Lietuvoje siaučiant gripui gali atsirasti žmonių, kurie nuo šios klastingos ligos gydysis cukrumi, ekspertai.eu nusiuntė pakartotinį prašymą atsakyti į klausimus.

Prieš kelias dienas sulaukėme VVKT „atsakymo“, kad ši tarnyba net neketina to daryti, o įspūdingą raštą vainikuojanti pastraipa šiek tiek primena grasinimą.

Kadangi jokiuose kodeksuose piliečiams dar nėra numatyta atsakomybė už prašymą, kad valstybės institucija pateiktų visuomenei svarbią ir anaiptol neslaptą informaciją, ekspertai.eu dėl šios istorijos kreipiasi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri padėjo gauti net tokią neviešą (anot Seimo kanceliarijos) informaciją, kaip Zenono Vaigausko biografija.

Biurokratinė pasakėčia

Ar girdėjote pasakėčią apie šunį ir ožį? Kartą ožys atėjo pas šunį prašyti šieno. Šis liepė atnešti prašymą. Kai ožys pageidavimą įvykdė, šuo pareikalavo tarpininkavimo dokumento iš savivaldybės. Kai ožys ir jį atnešė, šuo pareiškė, kad reikalinga pažyma iš gyvulininkystės ūkio, jog ožys tikrai ėda šieną. Ožys atnešė pažymą. Tada šuo išaiškino, kad pažyma negalioja, kol jos nepatvirtino Maisto ir veterinarijos tarnyba. Kai ožys gavo ir šį patvirtinimą, šuo prašymą kažkur pasidėjo ir liepė ateiti po mėnesio. Atėjus nurodytu laiku, šuo atsakė, kad prašymo dar nebaigė svarstyti, todėl liepė ateiti dar po mėnesio. O kai per tą laiką gerokai sulįsęs ožys vėl pasirodė, šuo pateikė atsakymą: „Ožy, tavo prašymą apsvarsčiau. Šieno negausi“.

Deja, analogija tarp šio personažo ir VVKT yra visai nejuokinga, nes toks biurokratizmas gali slėpti korupciją, o dar svarbiau – kelti pavojų visuomenės sveikatai.

Ankstesnius šios eksperimentinės publikacijų serijos straipsnius rasite čia:

Korupcija tūno SAM ir VVKT

G. Barcio atvesdinimas korupciniu tuneliu

G. Barcio korupcinio “tunelio” į VVKT įteisinimo darbai

Kaip buvęs farmacininkų direktorius vaistų kainas “mažino”

Karalius nuogas, arba ačiū G. Barciui už kilogramą cukraus po 3000-4000 litų

Antienos valgytojai rizikuoja savo sveikata. Taip pat, kaip “Lietuvos ryto” skaitytojai

G. Barcys – farmacininkų asociacijos vadas ir jų valstybinis kontrolierius viename asmenyje?

Lietuvoje siaučiant gripui, ekspertai.eu dar kartą klausia G. Barcio apie cukrų, parduodamą kaip vaistai

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top