Vilniaus teismo nurodymas policijai grąžinti Astrai Genovaitei Astrauskei trispalvę ir atsisakymas vertinti jos sulaikymo teisėtumą – turbūt toli gražu ne paskutinis raundas šioje istorijoje, kuri atvėrė postsovietinio laikotarpio žaizdas. Atmetus perdėtas mokytojos emocijas, jos radikalizmą, pernykštį spektaklį su dažais Lukiškių aikštėje, ją supančią marginalią, populistinę dalies užtarėjų aplinką (vien ko vertas N.Puteikis, anksčiau pasisakęs už sovietinių „balvonų“ ant Žaliojo tilto išsaugojimą, o dabar deklaruojantis paramą visiškai priešingų pažiūrų pedagogei – čia iš serijos: kam reikia, tam pašoksiu, kad tik vėl į Seimą įšokčiau), – dalykus, kuriems aš nepritariu, ir vertinant tik sausio 3-iosios vakare įvykusį A.G.Astrauskės susidūrimą su policija pervadintoje K.Škirpos alėjoje, gimsta plaukus iš nuostabos šiaušianti išvada: praėjus trims dešimtmečiams nuo Atgimimo, netgi mažyčių, visiškai taikių, įstatymų nepažeidžiančių sambūrių dalyviai gali būti „pakuojami“ kaip Sąjūdžio laikų pradžioje.
Sunkiai suvokiama, kad 2020 metais vos keturi žmonės, taikiai degindami žvakutes, padėję gėles, paėmę į rankas Lietuvos vėliavą, gali rizikuoti nuobaudomis, pareigūnams lyg fokusininkams iš skrybėlių traukiant vis naujus tariamus nusižengimus. Bet tyli ir žmogaus teisių gynimo organizacijos, ir teisininkai, ir politologai, ir politikai, ir daugelis visuomenės veikėjų, viską paviršutiniškai „nurašant“ ant pedagogės asmenybės.
Sulaikyti A.G.Astrauskę nusprendusi policininkė K.Antipova ir jos kolegos smarkiai perlenkė lazdą, tiksliau, skaudžiai vožė ja per jaunos demokratijos daigus.
Pasiekėme tokį absurdo lygį, kai saujelė gyventojų, spontaniškai ar ne sumaniusių paminėti svarbią istorinę datą, 101-ąsias Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte metines, ir pagerbti tai padariusiam savanorių būriui vadovavusį K.Škirpą, sudėliojusių iš žvakučių Gedimino stulpų kompoziciją, nepažeidusių nė vieno paragrafo, tarsi kokie chuliganai, kamantinėjami, trikdomi, po kelis kartus verčiami aiškintis, kas, kaip, kur, su kuo ir kodėl, galop šiurkščiai sumindant visą šį ramų susiėjimą.
Su žmona ir draugais dažnai vykstame prie partizanų paminklų, jų kankinimų vietų po visą Lietuvą, uždegame žvakutes, padedame gėlių – galbūt apsidraudžiant jau reikia iš anksto pranešti savivaldybėms apie tokius apsilankymus, kad nebūtume apkaltinti neteisėtų susirinkimų organizavimu, nesulauktume tokių „perlų“, kaip iš Vilniaus policijos: „Neturėjome duomenų, jog ten planuojamas kažkoks mitingas“, „Esate viešoje vietoje, mosikuojate vėliavomis, todėl turite prisistatyti“?
Stebėdamas nufilmuotą A.G.Astrauskės sulaikymą, jos uždarymą į policijos „narvą“, pasijutau tarsi Atgimimo aušroje, kai komunistinės nomenklatūros ir KGB pasiųsti milicijos „voronokai“ zujo po gatves stebėdami, ar nesirenka sovietinei sistemai pavojingi patriotai su tautine simbolika.
K.Antipova pažeidė visus įstatymus, kokius tik įmanoma buvo pažeisti – Policijos veiklos įstatymą, Policijos patrulių veiklos instrukciją, Administracinių nusižengimų kodeksą (įsiskaitykite, patrulės užtarėjai, į ANK 596, 597 str. apie administracinio sulaikymo, pristatymo į policiją atvejus, ir nurodykite bent vieną, kuris būtų pagrįstai taikytas A.G.Astrauskei), o vertindama Susirinkimų įstatymą, policininkė nuklydo į visiškai aukštas pievas.
Patrulių veiklos instrukcijos 48 str. nurodyta, jog „Patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas“.
A.G.Astrauskė prisistatė ne iš karto, bet ji prisistatė vos po nepilnų dviejų minučių, pareigūnai turėjo visas galimybes patikrinti vietoje jos tapatybę (pasak liudininkų, tai ir buvo padaryta), grėsmės ji nekėlė, todėl policijai nebuvo jokio pagrindo vežti jos į komisariatą, paimant vėliavą. Įžvelgei nusižengimą? Surašyk protokolą, nutarimą arba šaukimą. Ir viskas. Tavo, kaip pareigūno, misija baigta. Dirbk toliau, palik žmogų, yra daug rimtesnių iškvietimų. Pats reikalavimas prisistatyti vien tik dėl to, kad esi viešoje vietoje ir mosuoji vėliava, skamba lyg iš 1987-ųjų operos.
Galbūt sostinės policijoje – pajėgų perteklius, jei dėl žvakutes deginusių keturių žmonių siunčiami net trys pareigūnų ekipažai, vykstama pakartotinai su sirenomis, lygioje vietoje skaldomos kibirkštys, svilinančios pačių pareigūnų prestižą.
Iš filmuko akivaizdu, kad atvykusi K.Antipova būreliui žmonių neprisistatė, kaip reikalauja Policijos veiklos įstatymo 25 str. 3 p., Patrulių veiklos instrukcijos 31 str.), nenurodė jiems savo atvykimo priežasties (PVI 31 str.), nepaaiškino A.G.Astrauskei, kokiu pažeidimu ji yra įtariama (PVI 35 str.), paėmus vėliavą reikalavo vietoje rašyti paaiškinimą, priešingu atveju žadėdama trispalvę, ne jai priklausantį daiktą, be jokio pagrindo išsivežti į komisariatą – žodžiu, tarnybiniais batais sumindė nemenkus savo dirvonų paragrafų plotus, jau nekalbant apie tokius „mažmožius“, kaip reikalavimai pareigūnams gerbti piliečių orumą, teises ir laisves, susilaikyti nuo komentarų („Elgiatės kaip mažas vaikas“), apie patruliams taikomus įpareigojimus jautriai reaguojančiam žmogui leisti nusiraminti (PVI 32 str.).
Policininkė, panašu, neturėjo žalio supratimo, kaip skamba Susirinkimų įstatymas – ji kalbėjo apie leidimo būtinumą, nors įstatyme apie leidimą nėra nė žodžio, ten minimas tik suderinimas.
„Atsisako prisistatyti, kelia mitingą“, – apie mokytojos sulaikymo priežastis vėliau išrėžė K.Antipova, nors šie motyvai smarkiai prasilenkia su sveiku protu, teise ir tikrove – pedagogė jai prisistatė, nors ir pasimuisčiusi, o susirinkus mažiau nei 15 žmonių, jokių derinimų piketams ir mitingams nereikia. Vien jau keturių žmonių būrelio prilyginimas mitingui kelia šypseną.
Užuot pripažinę patrulės klaidas ir atsiprašę (klysti juk žmogiška), K.Antipovos vadovai puolė glaistyti išpurvintą mundurą – bėda tik ta, kad bešluostydami dėmes patys išsitraukė murziną skudurą.
Pasipylė juokingi Vilniaus policijos pritempinėjimai, skirti neraštingiausiai visuomenės daliai – tai vėliava buvo numesta į krūmus, tai mosuodama ja moteris galėjo sužaloti pareigūnus, tai žvakutės galėjo sukelti gaisrą, tai mokytoja neprisistatė (nors iš tikrųjų prisistatė), tai nepateikė asmens dokumento, tarsi incidentas būtų įvykęs per karo stovį ar komendanto valandą, kai visiems privaloma nešiotis pasus.
„Siūdami“ administracinių nusižengimų straipsnius, policininkai išsitraukė tepaluotas ylas, kai atsižvelgiama ne į realias aplinkybes, objektyvų faktų vertinimą, o siekiama žmogų bet kokia kaina paversti pažeidėju.
Paskelbta, kad policija aiškinosi dėl galimo vandalizmo (taip vertinamas K.Škirpos alėjos pavadinimo perklijavimas) atvejo, tačiau nei sulaikymo metu, nei vėliau A.G.Astrauskė dėl to nebuvo patraukta atsakomybėn.
Priekabės ir straipsniai buvo keičiami tarsi triušiai mago dėžėje – na, jei nepavyksta jai pritaikyti vandalizmo, tegul bus policijos reikalavimų nevykdymas ir pareigūnų orumo pažeminimas, nors kiek teko matyti iš filmuotos medžiagos, griežčiausi pedagogės žodžiai K.Antipovai buvo „Jūs meluojate“. Incidento vietoje nepagarbiu tonu iš pareigūnės lūpų sklidusios frazės, tarsi ji bendrautų su buduliais kruvinais krumpliais iš laidos „Farai“, dažnai šaudavo toli nuo tiesos, todėl vargu ar galima būtų už tai bausti mokytoją.
Taip, emocijų pagauta pedagogė jau būdama komisariate priskaldė nemažai malkų, tačiau šuo pakastas tame, kad jos apskritai nebuvo už ką ten vežti.
Ir kas gi didesni pažeidėjai – pareigūnai, be pagrindo naudoję prievartą konflikto vietoje, ar pilietė, po prievartos priemonių taikymo nesutikusi komisariate atverti savo rankinės? Ar galima kaltinti įstatymų pažeidimu tą, kurios atžvilgiu iš pat pradžių, dar gatvėje buvo panaudoti neteisėti veiksmai?
Keistai skamba ir Vilniaus teisėjos J.Šėlienės išvada, iš kurios galima aiškiai suprasti, kad moters teisės buvo pažeistos („Nebegalima pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas“), tačiau prievartinių policijos veiksmų esą nėra pagrindo vertinti, nes jie jau baigti (!). Šią mintį, surašytą įmantria teisine kalba, turėtų aukso raidėmis įsiraižyti visi į prievartą, perdėtą jėgos ir galios demonstravimą linkę pareigūnai. Tai tarsi žalias signalas kitiems lazdą perlenkiantiems, žmogaus teisių nepaisantiems policininkams – pažeidinėkite jas ir toliau, svarbu, kad tik spėtumėte viską atlikti iki galo.
Ką, mano galva, reikėtų daryti sostinės policijai? Atsiprašyti A.G.Astrauskės, nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, užkasti visus karo kirvius ir kauptukus.
Dabartinis Susirinkimų įstatymas – ydingas, pernelyg varžantis žmonių teises. Paradoksas, bet į laisvę ir demokratiją per kraują besiveržusioje šalyje uždėta spyna spontaniškiems protestams, eitynėms, sambūriams – apie planus burtis valdininkams reikia pranešti bent prieš 5 darbo dienas. Kai D.Trumpas laimėjo rinkimus, tūkstančiai pasipiktinusių amerikiečių spontaniškai išėjo į gatves, tačiau nei policija juos „sėmė“, nei puolė ieškoti kvietusiųjų protestuoti. Nes ten, skirtingai nei pas mus, gerbiamos žmogaus teises.
Tad jei kiltų pavojus nepriklausomybei, pamatinėms vertybėms, uniformuotos antipovos formaliai galėtų gaudyti prie parlamento atskubėjusius žmones ir grūsti juos į „voronokus“.
Apie Susirinkimų įstatymo trūkumus su pasiūlymais, ką reikia taisyti, parašysiu viename artimiausių savo komentarų. Tiek jame, tiek K.Antipovos ir jos kolegų policininkų veiksmuose trūksta vos kelių dalykų – konkretumo, profesionalumo, sveiko proto, plius šiek tiek meilės ir pagarbos savo šalies piliečiams (koliažas iš užfiksuotų A.G.Astrauskės susidūrimo su policija momentų ir 1988 m. rugsėjo 28 d. Laisvės lygos mitingo, per kurį milicija surengė „bananų balių“, akimirkos).
Šaltinis: autoriaus asmeninė „Facebook“ paskyra
„Vilniaus teismo nurodymas policijai grąžinti Astrai Genovaitei Astrauskei trispalvę ir atsisakymas vertinti jos sulaikymo teisėtumą – turbūt toli gražu ne paskutinis raundas šioje istorijoje, …”
Nukritau nuo kedes! Policijos nusikalbejimai na kazkaip ispudzio nedaro. Nei sovietai, nei Lietuva mastanciu ir tiesiu , saziningu zmoniu jegos strukturose nelaike ir nelaiko.
Bet cia TEISMAS kuris atsisako teisti!!! Jeigu butu pripazine mokytoja kalta – butu mazesni nusikaltima padare. Tada butu nekalto apsmeizimas.O cia – valstybes isdavyste.Na kokia „valstybe” , tokie ir jos „teismai”. Vien toks pasakymas TOLYGUS viesam prisipazinimui: „As esu valstybes isdavikas ir as sabotuoju savo pareigas”. Bet niekas nevyksta, zmones nesukyla, zeme po situ „teiseju” kojomis neprasiveria…
Reiskia cia tas normalu.
manyčiau svarbiau būtų ne pasiūlymai kaip reikia keisti susirinkimų įstatymą – vis tiek tie, kurie gali jį keisti, į juos nekreips jokio dėmesio. O būtų daug svarbiau paviešinti bylos eigą ir aplinkybes. ar teismas vyko dėl administracinio pažeidimo ar dėl policininkės antipovos ir policijos įgaliojimų viršijimo, sulaikymo neteisėtumo etc.. ar bus kreiptasi į apeliacinį teismą, teismo sprendimo komentarai, ieškinio tikslinimas etc. nes demokratiniuose Lietuvos „informacijos organuose“ visiška tyla. kas mane vis dar šiek tiek stebina – nejau visi žurnalistai ar spaudos organai taip beviltiškai užspausti, parsidavę ar visiškai atbukę… įdomu kaip tie fantazuotojai iš Gedimino prospekto tokiu atveju apskritai įsivaizduoja „visuotinę Lietuvos valstybės gynybą“ (oksimoronas)
Vygandas Trainys du metus slankiojo Klonio gatvėje tarp stebėtojų su įjungtu diktofonu kišenėje, kaip šešėlis. Nemanau, kad jis ten ką nors sekė, nes ten tai daryti daugybės kriminalinės policijos stebėjimo kamerų lauke buvo absurdiška. Ko gero jis vogė mintis iš nuklausytų žmonių pokalbių savo opusaams.
Vile, ir ką tuo savo komentaru norite pasakyti? Kad Treinys vagia mintis ir jas viešina? Čia toks įtarimas, ar įrodymų turite? o gal Jūsų mintis pavogė ir Jūs patyrėte didžiulę moralinę/materialinę žalą? Būtumėt jas išdėsčiusi delfyje ir pagerinusi savo moralinę/materialinę būseną? Tai paduokite jį į teismą. Manau „teisėtumo saugotojai“ į cypę tokių rašinių autoriaus gal ir nesodintų, bet štai „visuomeninės rimties labui“ jį gerokai nugręžtų. Ir Jums nubyrėtų
Vienas įdomesniu str. kuriame bent bandoma į problema pažvelgti ne vien tarpuvarčių patrioto ‚klyksmu‘ (man viskas galima jei tik mojuoju valstybine vėliava ) bet ir iš įstatymo pusės . Sutikčiau dėl to jog problema turi dvigubą dugną .. kaltinti policija jog vykdo jei pavesta funkcija užtikrinti vieša tvarka, tuo pačiu apkraunant policininkes teisingo mastymo (vertinimo) etalonais ? tai tas pats kas prikaišioti nukentėjusiai jog ji ignoruoja pavyzdingo piliečio elgesio teisėmis ,vengti konfliktines situacijas sukeliančiu aplinkybių . Veiksmas vyksta tamsiu paros metu , todėl adekvatus žmogus pirma ko paklaustu o kas trukdė tam žmogui i, kompanijai išlieti patriotinius jausmus šviesiu paros metu .? Gal norėta konflikto ir to siekta , žinant kaip Vilniaus meras jautriai reaguoja į pasikėsinimą jo iniciatyvoms .… Skaityti daugiau »
Visi suprantam, kad tai nebuvo eilinis įvykis. Ne koks vandalas grafiti išterliojo sieną, išdaužė langą ar ką nors sumušė. Tai nebuvo eilinis paprastas nusikaltimas prieš asmenį. Nusikaltimą atliko darbo metu uniformą vilkintis policijos pareigūnas, atstovaujantis valstybinę instituciją. Kitaip sakant, nusikaltimą prieš savo pilietį policininko rankomis įvykdė pati valstybė. Svarbiausia, kad šis nusikaltimu pavirtęs sulaikymas turėjo būti parodomasis! Jei nusikaltėlį gina jo viršininkai, jie tampa nusikaltimo bendrininkais. Kol nebus pripažinta klaida ir atsiprašyta nukentėjusios, kol nebus tinkamai nubausti klydę pareigūnai, dėmė krenta ant visos policijos, ant visų aukščiausių jos vadovų, iki pat atsakingo ministro. Toks parodomasis susidorojimas reškia tik vieną – valstybė lengva ranka bet kada gali atsisukti prieš bet kurį kitą savo pilietį, kad demokratinę santvarką ir įstatymų laikymąsi keičia… Skaityti daugiau »
Vygandas Trainys apsimetinėjo eiliniu Klonio gatvės lankytoju. Kurį laiką manėm, kad Vygandas Trainys Nerijaus Povilaičio pseudinimas. Nes N.Povilaitis, nors ir be žurnalisto atributų, apsmukęs ir susivėlęs, vistiek buvo žinomas, kaip žurnalistas.
Mums buvo neaišku, kas rašo tekstus iš Klonio gatvės. Vėliau pamatėm žmogų slepiantį įjungtą diktofoną kišenėje. Internete pasitaikė straipsnis su nuotrauka. Atpažinom, kad tai Vygandas Trainys. Iš video ir nuotraukų Klonio gatvės 2010-2012 matau, kad tarp mūsų jis ten būdavo kone nuolat.
Jis slapta įrašinėjo žmonių pokalbius.Atrodo, kad niekas iš mūsų dėl to nenukentėjo (tikiuosi).
1970 metais buvau Vllniaus universiteto studentas, gyvenau tada naujame bendrabutyje Nr.6, stovėjusiame prie aukšto skardžio, kurio apačioje paneriu ėjo magistralė nuo Vingio parko. Kažkaip nejučia gimė studentų tradicija vakarais prie Medicinos fakulteto aikštėje rengti paprastus šokius – vienas vaikinas groja akordeonu, gal koks 100 porų šoka. Bet štai bėda – netoliese Čiurlionio gatvėje gyveno toksai Antanas Sniečkus. Kažkam iš to meto partinių bonzų atėjo mintis, kad toks jaunimo sambūris Antanui gali nepatikti, nes kitą dieną turėjo vykti sąjunginės reikšmės rinkimai. Ir štai per patį linksmumą atvažiuoja milicijos „viliukas”, išlipa keletas uniformuotų su tarnybiniu šunimi, griebia akordeonistą ir tempia į savo automobilį. Pareikalauja, kad visi skirstytųsi. Tada jaunimas, ko gero, buvo laisvesnis, nei dabar. Automobiliui su akordeonistu išvažiuoti neleido, draugą išlaisvino,… Skaityti daugiau »
Gerovė apibrėžta siekiu pažeidinėti įstatymus kai norisi , veltis į konfliktines situacijas viešose vietose , teplioti sau nepatinkančius monumentus ir ant kiekvieno kampo deklaruoti savo aukojimąsi demokratinėms vertybėms ? Ar po to reikia pykti kai policija įtariai pradeda žiūrėti į tokius piliečius ir juos rūšiuoti įtariai savo komisariatuose. ? (klausimas retorinis). O gal reiktu uždrausti ta daryti ir palikti patiems piliečiams nuspręsti viešo teismo būdų ? Tokia gerovė primena mano skylėta kojinę ir nenorą ją lopyti, visada galima nusipirkti kita pora.
tiesą sakant visai nesuprantu nuoskaudų dėl to įjungto diktofono. na, gal nelabai etiška. Bet tai vienas būdų išsiaiškinti autentiškas reakcijas ir elgesį. kamera ir diktofonas labai keičia respondentus – jie pradeda apsimetinėti, bijoti pasakyti ką mano vienu ar kitu klausimu. Netgi šitas čia pasirodęs nepasitenkinimas puikiausiai tai iliustruoja. kad Lietuvos žmonės įgąsdinti, tai nieko nuostabaus. 50 metų bolševikai ir bene 30 geriausias jų tradicijas perėmę „nepriklausomybininkai“ tai daro. Galiu tik šiek tiek nuraminti. nejau manote, kad tie, katriems jūs įdomūs, neturi kitų būtų apart Treinio diktofono sužinoti viską apie jus, net ir tai ko patys nežinote ar pamiršote? naivuoliai.. beje, o ką, žurnalistas tai jau „nepaprstas žmogus“ ir visuomet turi vaikščkioti su etikete „aš žurnalistas“? 🙂
O kaip Klonio gatvės įvykiai? Vygandas Trainys matė ir girdėjo tą patį, kaip ir mes, bet niekada nerašė tiesos. Niekada nemačiau jo su fotoaparatu (fotografuodavo Nerijus Povilaitis), tačiau šį straipsnį iliustruojančios nuotraukos labai panašios padarytas Klonio gatvėje. Klonio kiemo šturmo metu Lietuvos trispalves šturmuotojai plėšė ir spardė.
autorius čia kažkaip „aklas”:
„vien ko vertas N.Puteikis, anksčiau pasisakęs už sovietinių „balvonų“ ant Žaliojo tilto išsaugojimą, o dabar deklaruojantis paramą visiškai priešingų pažiūrų pedagogei „, ir „Bet tyli ir žmogaus teisių gynimo organizacijos, ir teisininkai, ir politologai, ir politikai, ir daugelis….”, Puteikis lyg ir politikas, seimūnas, ir daugelio žmogaus teisių gynimo organizacijų buvo pareiškimai. bet, veikiausiai, autorius yra išlaikytinis, ir žmogaus teisių gynimo organizacijomis, teisininkais, politologais, politikais ir daugeliu visuomenės veikėjų laiko tik jį šeriančios antikonstitucinės huntos rankas ir parankinius.
cit.”Puteikis lyg ir politikas, seimūnas, ir daugelio žmogaus teisių gynimo organizacijų buvo pareiškimai. bet, veikiausiai, autorius yra išlaikytinis, ir žmogaus teisių gynimo organizacijomis, teisininkais, politologais, politikais ir daugeliu visuomenės veikėjų laiko tik jį šeriančios antikonstitucinės huntos rankas ir parankinius.” aklas kabinėjimasis prie autoriaus . Puteikis daug kur dalyvauja , bet skirtingai nuo daugumos už ta pinigus Seime gauna ir turi imunitetą savo oriniams pareiškimams .. Gal ta aplinkybė ne esminė , bet kad jau mėgstate kitu pinigus skaičiuoti atsižvelkime ir į ta aplinkybę .
Tos visokios antipovos – tai anų berijinių atvykėlių palikuonys ir liko tam,kad
atsiradus palankioms aplinkybėms tapti „žaliais žmogeliukais”.Jau gatavai parengti,apginkluoti net labai grėsmingais ginklais – šunimis.O už vartų jau girdime
stalinizmo aidų griausmus…Lietuvi,būk budrus.Tyla prieš audrą.Jau Lietuvai teko panašų būvį patirti.Ir voronokai jau vėl tapo naudojami.
Kreipsimės į generalinį komisarą, kad gerb. Antipovai pakeltų laipsnį ir skirtų piniginę premiją. Juk gerb. Antipova neprastesnė už tuos Madalovo didvyrius kurie irgi sutramdė violetinį gaivalą Garliavoje. Ten irgi antitarybinei elementai apsisiautę nacionalistinėmis trispalvėmis giedojo buržuazinės lietuvos himną. Ir gavo šautuvų buožėmis į tarpkojus. Pelnytai!
Tie gerb. Požėlos didvyriai buvo apdovanoti, tai kuo gerb. Antipova prastesnė?
Juk ji irgi drąsiai stojo prieš nedamuštus nacionalistus ir jų fošystinią simboliką.
Tai kas bus kai prezidentas su VSD prastums tą „grėsmių užkardymo įstatymą? Tada ne tik policija, bet ir VSD-ininkai galės laisvai kiekvieną nepatikusį sugauti ir uždaryti. Dasigyvenom.
neužtenka dar faktų, kad teisėsauga – tai Lietuvos priešai, kgb auklėtiniai.
——-
milijonas pabėgo, tūkstančiai pasikorė – ne, dar neužtenka faktų
Tai neįdomu, tai ne kotletai… „Bet tyli ir žmogaus teisių gynimo organizacijos, ir teisininkai, ir politologai, ir politikai, ir daugelis visuomenės veikėjų, viską paviršutiniškai „nurašant“ ant pedagogės asmenybės“. Dėkui autoriui.
Susirenki savo vėmalus, prikrautus šiuose komentaruose, į plastikinį maišelį. Maišelį su savo vėmalais užsimauni ant galvos. Tuomet kaklą ir maišelį ant jo stipriai susiverži koloradine „Georgijaus” juostele. Stingstančiomis iš laimės rankomis paimi rusijos vėliavą į rankas. Ir bėgte į žmogaus teisų ar kokio ten stebėjimo institutą. Ten tau išmokės trisdešimt norveginių.
Tik nedarykime politinės dramos iš tos šventvagės mokytojos: raudonus dažus išlieja ant bunkerio ir vadina partizanų krauju, trispalve mosuoja kaip toreodoras ir provokuoja.Paskui per pilnaties mitingą išlenda Juozaitis su Puteikiu ir paaiškina, kaip Lietuvoj blogai. Apgailėtina režisūra.
Aldonai .. teisingai sakote , eitu geriau kiaules liuobti ir P. Cvirkos paminklą nuplauti nuo karveliu išmatų .. Baisu žiūrėti į tas Lietuvos kultūrines vertybes . Taip jau gamtos sutverta .. prieš rinkimu pilnatį visada politiniai zombiai iš pakampių lenda trikdydami liaudį .. ir vieša tvarka.
Vygandas Trainys Klonio gatvėje praleido daugiau laiko, nei eiliniai stebėtojai. Ten visada būdavo žmonių, bet kaip autobuso stotelėje, ateidavo vis kiti. V.Trainys viską matė ir girdėjo,klausėsi žmonių pokalbių, apsimetęs eiliniu stebėtoju. Tačiau savo straipsniuose rašė MELĄ. O Nerijus Povilaitis netgi kartu su Sonata Vaicekausiene buvo nukentėjėliais Klonio gatvės stebėtojų byloje (Aukščiausiasis teismas visus išteisino). Nerijus Povilaitis į Klonio gatvę 2012-05-17 atsidangino jau po šturmo ir sugebėjo „nukentėti”. Kristina Karlonė Klonio gatvėje vaidino persekiojamąją, nors operatorius Tomas Šileikis vienas vaikščiojo naktį (po 23 valandos) su savo galinga aparatūra spigindamas prožektoriumi žmonėms į akis, visai nebodamas savo technikos saugumo. O Kristina Karlonė skelbė pavojų darydama tiesioginius reportažus iš kriminalinės policijos kamerų stebėjimo lauke esančios vietos , atseit patvoriniai kėsinasi į jų aparatūrą.… Skaityti daugiau »
Tiesa, buvo dar viena rašytoja, Asta Kuznecovaitė, bet aš jos Klonio gatvėje nebuvau sutikusi. Prasilenkėm. Atėjusi vakarop, sužinodavau, kad žurnalistė lankėsi.
ko čia „kosėji” ,autoriau – taigi visiems akivaizdu ,kad vyksta lietuvybės persekiojimas kaip lenkmečiu : neleidžiama valstybinėje Lukiškių aikštėje lietuviams pasistatyti „Vyčio”, puolamas griauti lietuvių kalbos grožio puoselėtojas ,pripažintas rašytojas klasikas Petras Cvirka ? Kodėl Šimašius su savo kompanija nekelia tokio akivaizdžiai senai perbrendusio reikalavimo iš Rasų kapinių išboginti pagaliau į Lenkiją Lietuvos okupanto Pilsudskio organų? Kokią čia šventenybę mums ,lietuviams ,šis žiauraus lenkmečio pagrindinis kaltininkas mūsų sostinėje atstovauja ? Okupantų- rusiškų ar lenkiškų vieta šiandien labai aiški – Grūto parkas,o ne garbingos Rasų kapinės.
tiekui:
Idomu, o jeigu tautinis rezimukas „lietuvybes” nepersekiotu, tai viskas ok butu tada?
Kitaip sakant del metodu tamsta nepriestarauji, tik tiek ,kad taikomi ne pries tuos kuriuos reikia?
Dzeikui > man atrodo kad Tamsta ne tuos klausimus užduodi . Ka bendro turi P.Cvirka su Rasų kapinėse gulinčiu J.Pilsudskiu ? .. ir tekstas rašytas trečia nakties ..gal žmogus mėgsta per miegus ne tik vaikščioti ..
autoriaus pasmaprotavimai.Visa ta „operacija” su mokytoja yra ne atsakomybes ir nerastingumo istatymuose beda.Ta beda yra zymiai bedesne.Tai yra samoningai suplanuota opercija.Kas yra tie palnuotojai ir koks ju tikslas, galima tik nujausti.Ne paskutineje vietoje cia yra ir simasius su savo aplinka.
” trikdydami liaudį .. ir vieša tvarka” …besistumdantiems prie lovio,ania?:))))
Lengvabudiskam: Nepotizmas paliete ir jegos strukturas, nerandama „gramotnu” mentu, kad tamsius reikaliukus aptvarkytu. Kaip ir paradoksas gaunasi, kai gyvate eda savo pacios uodega. Nes nekorumpuota sistema juridiskai „sutvarkytu” elegantiskai. Pvz., isprovokuotu mokytoja kokiem antiistatymiskui pareiskimui, kokio punkto, kurio niekas nezino pazeidimui(pvz. JAV policija neturi teises tikrinti dokumentu pas zmogu, kuris jokiu istatymu nepazeidineja, girdejote turbut? TACIAU – g a l i p a t i k r i n t i, jeigu gaus skunda is civilio asmens, jog koks tai veikejas jam kelia itarima ar nerima.) Tai jus tik dziaukites, kad Lietuva taip nupuso, kad net jegos strukturos korumpavosi iki dugno – kitaip butu kaip Rusijoje – rankas prie sonu prispaude per Gediminke marsiruotumete su lygiavimu i Seima ar ministro… Skaityti daugiau »
Jeigu teismas atsisakė nagrinėti bylą, jis pažeidė įstatymą, nes Antipova padarė aibę procesinio kodekso pažeidimų.
Dar reikia patikslinti, kokie proc. kodekso pažeidimai buvo nuovadoje.
Be to, nekaltas asmuo, kuriam iškelta byla, turi teisę ir privalo reikalatui, kad jis būtų reabilituotas viešame teismo procese, da;yvaujant visuomenei iržiniasklaidos atstovams, o reabilitacija būtų viešai pristatoma – šiuo atveju tai valstybinio transliuotojo ne tik pareiga, bet ir prievolė.
Jeigu viso to nebus padaryta, nukentėjusioji ir jč remiančios visuomenės organizacijos privalo kreiptis į prezidentūrą.
Be to, yra sąjungininkų ir kaimyninių šalių žiniasklaida.
——ui: Antipova gi nesavizude ant savu koja kelt. Cia ta istatymo virsenybe pries pareiguno isakyma, visu lygybe pries ta pati istatyma – visi supranta, kad tai akiu dumimas Lietuvos banderlogams (t.y. nebajorams). O stai situacija tokia, kad mentu darbo „broka” – vyrukai entuziazmo nudusinti issisokeli paturejo daugiau negu proto, nesuprato momento subtylybiu – taisyti reikia kazka apkaltinant. Mentu durnumas uzvairavo situacija i diskretiskuma: arba A, arba B.Arba kaltas, arba ne. Trecio atsakymo but negali. Tai uzvairavus , jog kalta mokytoja IR JEIGU toji ras jegu bylinetis per Strasbura(arba ras sponsoriu , gali ir taip pasisukt) tai bus aptureti dar didesni politiniai nuostuoliai. Reikia suktis is situacijos. O jei kalta policija – tada savo rankom bajorijos luoma pries banderlogus, atsip., „pagaidini”… Skaityti daugiau »
——- 2020-02-6 14:04 ir kokie gi tie pažeidimai pareigūnės ? Jei Jus čia apie autoriaus vardintus , pabandykite tuos str. atsiversi ir perskaityti .
dideli ,mylimas staska ,labai dideli tos uniformuotos bobos pažeidimai.Teisme išsiaiškins smulkiai.
stasiui 2020-02-6 16:32 > tada palinkėsiu tik sėkmės , o teisingumas tegul tamstai atsuka nugara .
Manau, nieko jiems netrūksta – jie elgiasi taip, kaip ir turi elgtis Lietuvos priešai. Nusikaltimas apgalvotas iš anksto ir nuosekliai įvykdytas. Kiek gi galima atviram kare prieš Lietuvą mastyti ,,vis dar pasitaikančius trūkumus”?