Skelbiame Vyganto Kaniavos repliką, kuria jis portale pozicija.org atkreipė dėmesį į itin aktualų, bet žiniasklaidos nutylėtą Lietuvos vyskupų laišką katechetams ir tikybos mokytojams, paskelbtą 2017 m. gegužės 31 d.
Iš esmės pritariu Laisvūno Šopausko mintims publikacijoje „Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II)“. Tačiau reikėtų patikslinti požiūrį į Bažnyčia toje vietoje, kurioje Laisvūnas kalba, jog „katechetikos ekspertės galima sakyti viešojoje erdvėje pristatė Bažnyčios poziciją (Bažnyčios autoritetai arba tylėjo, arba jų balsas nebuvo girdimas), toks jų kalbėjimas leido ištransliuoti vaizdinį, kad „naudingo idioto“ vaidmenį atlieka visa Bažnyčia“.
Tačiau Bažnyčia netylėjo. Tik, kaip įprasta, jos nuomonės neklausoma. Šį kartą žiniasklaida Bažnyčios poziciją paprasčiausiai ignoravo dar kartą patvirtindama, jog „žodžio laisvė“ suprantama taip, kaip vienų teisė kalbėti ką nori, suteikiant kitaminčiams teisę tik pirmųjų klausytis.
Gegužės 31 d. Lietuvos vyskupai viešame laiške katechetams ir tikybos mokytojams nurodė, kad žmogaus ugdymas – tai ne tik suteikimas jam žinių, bet ir jo įgalinimas gyventi vadovaujantis savo įsitikinimais, kad tikybos mokymas apima ir dorinį ugdymą. „Kiekvieną dovaną žmogus gali panaudoti geram ar piktnaudžiauti ja“. „Tai žmogaus laisvės didybė ir kartu tragedijos pavojus“, – rašoma laiške.
Lietuvos vyskupai laiške pabrėžė: „Turime vadovautis tikėjimo mokymu, skelbiančiu, kad kiekvienas žmogus be jokių išimčių yra Dievo mylimas ir vertas pagarbos“. Kartu paliepė: „visada drąsiai, be jokios baimės pateikite Kristaus Evangelijos mokymą apie žmogų, turintį Dievo jam suteiktą prigimtį, apie šeimą kaip vyro ir moters neišardomos meilės sąjungą, apie santuoką, kylančią iš šios meilės.“ „Privalome atskirti netvarkingus potraukius nuo jų įgyvendinimo veiksmais.“ „Tokia pozicija tikrai nėra „homofobiška“, kaip kartais bandoma mus apkaltinti. Atvirkščiai, ji kyla iš tikros pagarbos ir meilės kiekvienam žmogui, kokios orientacijos jis bebūtų. Mūsų pareiga – gerai išmanyti Katalikų Bažnyčios mokymą šiuo svarbiu klausimu, jį perteikti kuo tiksliau ir tinkamais pedagoginiais būdais.
Drauge atminkime griežtą popiežiaus Pranciškaus perspėjimą dėl „gender“ ideologijos ir ja remiantis vykdomos indoktrinacijos bei „ideologinės kolonizacijos“. Tai popiežius pavadino didžiuoju šeimos priešu, dalyvaujančiu pasauliniame kare siekiant sugriauti šeimą.
Gerbdami žmogų, nebijokime įvardyti nuodėmės: taip nepažeminame ir nepasmerkiame žmogaus, o tik atskleidžiame jo veiksmų blogį, paskatiname jį gręžtis į Dievą, tikrąjį gėrį ir laimę. Visada skleiskime atsiversti kviečiančios Evangelijos džiaugsmą.“
Taigi problema – ne Bažnyčios pozicijos buvimas/nebuvimas, o galimybė tą poziciją viešai išreikšti.
Lietuvos vyskupų laiškas katechetams ir tikybos mokytojams
Mieli tikybos mokytojai ir katechetai,
baigiantis mokslo metams nuoširdžiai dėkojame Jums už ištikimą darbą, už daugybę pamokų, ruošimąsi joms, už bendravimą su mokiniais. Taip pat ir už dalyvavimą kursuose bei rekolekcijose – tai padėjo ne tik profesionaliai tobulėti, bet ir dvasiškai augti.
Jūs atliekate labai svarbią paties Kristaus mums patikėtą užduotį skelbti išgelbėjimo žinią. Atskleisdami jaunimui tikėjimo grožį, padedate jam suprasti gyvenimo prasmę ir gelmę. Stiprinate viltį, kurios taip reikia jauniems žmonėms, kursiantiems ateities gyvenimą.
Dėkojame, kad ne tik perduodate žinias, bet ir savo pavyzdžiu, ir papildomai skirdami laiko padedate mokiniams dalyvauti renginiuose, įsitraukti į parapijų jaunimo grupių bei organizacijų veiklą.
Ugdyti žmogų – tai ne tik suteikti jam žinių, bet ir įgalinti jį gyventi vadovaujantis savo įsitikinimais. Todėl tikybos mokymas apima ir dorinį ugdymą.
Ačiū už tai, kad drąsiai pristatote Kristaus tiesą apie pasaulį ir žmogų, nevengdami ir jautrių, kartais problemiškomis laikomų temų, pavyzdžiui, lytiškumo. Visas žmogus yra sukurtas Dievo, ir visa, kas Dievo jam duota, yra dovana. Kiekvieną dovaną žmogus gali panaudoti geram ar piktnaudžiauti ja. Tai žmogaus laisvės didybė ir kartu tragedijos pavojus.
Turime vadovautis tikėjimo mokymu, skelbiančiu, kad kiekvienas žmogus be jokių išimčių yra Dievo mylimas ir vertas pagarbos; Viešpats nori laikinosios ir amžinosios jo laimės. Žinome ir tai, kad žmogus gali nusidėti, ir taip iš tiesų atsitinka. Bet Jėzus atėjo gelbėti mūsų iš bet kokios nuodėmės. Visada drąsiai, be jokios baimės pateikite Kristaus Evangelijos mokymą apie žmogų, turintį Dievo jam suteiktą prigimtį, apie šeimą kaip vyro ir moters neišardomos meilės sąjungą, apie santuoką, kylančią iš šios meilės. Mes, katalikai, turime ne tik teisę į savo pažiūras, bet ir paties Kristaus įpareigojimą jas pristatyti pagarbiai, argumentuotai ir su meile.
Įsiklausykime į popiežiaus Pranciškaus raginimą su visais žmonėmis elgtis taip, kaip Jėzus elgėsi. Kristus nepažemino nė vieno, nuoširdžiai prie Jo besiartinančio. Todėl ir mes negalime žeminti ar smerkti žmonių, kurie turi potraukių, Katalikų Bažnyčios katekizme vadinamų netvarkingais (žr. KBK 2357). Nuo Evangelijos tiesos nusigręžtume ir teigdami, kad bet kokie su tais potraukiais susiję veiksmai yra geri. Privalome atskirti netvarkingus potraukius nuo jų įgyvendinimo veiksmais. Kaip nurodo Katekizmas, su tokiais žmonėmis „reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti“ (KBK 2358).
Tokia pozicija tikrai nėra „homofobiška“, kaip kartais bandoma mus apkaltinti. Atvirkščiai, ji kyla iš tikros pagarbos ir meilės kiekvienam žmogui, kokios orientacijos jis bebūtų. Mūsų pareiga – gerai išmanyti Katalikų Bažnyčios mokymą šiuo svarbiu klausimu, jį perteikti kuo tiksliau ir tinkamais pedagoginiais būdais.
Drauge atminkime griežtą popiežiaus Pranciškaus perspėjimą dėl „gender“ ideologijos ir ja remiantis vykdomos indoktrinacijos bei „ideologinės kolonizacijos“. Tai popiežius pavadino didžiuoju šeimos priešu, dalyvaujančiu pasauliniame kare siekiant sugriauti šeimą.
Gerbdami žmogų, nebijokime įvardyti nuodėmės: taip nepažeminame ir nepasmerkiame žmogaus, o tik atskleidžiame jo veiksmų blogį, paskatiname jį gręžtis į Dievą, tikrąjį gėrį ir laimę. Visada skleiskime atsiversti kviečiančios Evangelijos džiaugsmą.
Šia proga dar kartą kviečiame į Lietuvos jaunimo dienas Vilniuje š. m. birželio 23–25 d. Padėkite jauniems žmonėms jose dalyvauti, palydėkite juos į šią išskirtinę jaunimo tikėjimo šventę. Tai bus dovana ir jaunimui, ir Jums. Jauni žmonės geriausiai išmoksta to, kuo gyvena jų mokytojai.
Birželio 25-ąją jaunimo ir visų Lietuvos katalikų laukia dar vienas nepaprastai svarbus įvykis – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Būsimojo palaimintojo drąsa, nuoširdumas skelbiant Kristaus mokymą bei nepalaužiamas tvirtumas jo laikantis tegul bus mums įkvepiantis pavyzdys.
Lietuvos vyskupai
Vilnius, 2017 m. gegužės 31 d.
Šaltinis: Vatikano radijas