Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Šios dienos (birželio 21 d.) Evangelijos skaitinys priminė apie Dievo baimę. Vargu ar yra mūsų laikais labiau tikinčiųjų nevertinama Šventosios Dvasios dovana nei Dievo baimė. Neteko matyti tyrimo, kuriame būtų aiškinamasi, kiek šiuolaikinių tikinčiųjų vis dar bijo Dievo. Bet, spėju, tokių būtų gerokai mažiau nei tų tikinčiųjų, kurie bijo vagių, piktų kaimynų, ligų, valdžios, infliacijos ar koronaviruso.

Ir tai neturėtų stebinti. Kada paskutinį kartą bažnyčioje pamokslo metu girdėjote rimtai kalbant apie gresiančią Dievo rūstybę? Jei ir pasitaiko, koks sekmadienio skaitinys, kuriame minima Dievo baimė, tapo įprasta, kad pamokslininkas tuoj pat paskuba visus nuraminti patikindamas, kad Dievo iš tiesų nereikia bijoti ir tų Šventajame Rašte pasitaikančių žodžių nereikia suprasti tiesiogiai. Todėl nenuostabu, kad „šiuolaikinis pažangus“ krikščionis šiandien mažiau už viską bijo „geriečio Dievo“. Nes juk geriečiai yra tolerantiški, nepyksta, nesmerkia ir nieko nebaudžia (tuo labiau nieko nesiunčia į tokią bjaurią vietą kaip pragaras). Šiuolaikinis statistinis „pažangus“ krikščionis įsitikinęs, kad Dievo baimė galėjo egzistuoti nebent Senojo Testamento laikais ar nebrandžių bei primityvaus tikėjimo močiučių galvose.

Bet šiandien Bažnyčioje buvo skaitoma Evangeliją pagal Matą, kurioje yra žodžiai „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“ (Mt 10, 28–29). Įdomu tai, kad kiek beklausiau katalikų, kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“, visi be išimties atsakydavo, kad tai yra velnias, šėtonas, piktoji dvasia ar pan. Nė vienas neatsakė, kad čia Kristus iš tiesų kalba apie Dievą ir pataria Jo (o ne velnio) bijoti. Žodžiu, didelė dalis šiuolaikinių katalikų (nežinau tiksliai kiek, bet tikrai didelė dalis) Evangeliją supranta taip, tarsi Kristus, užuot raginęs bijoti Dievo, ragina bijoti velnio…

Bet, paradoksas, kaip pastebi Čestertonas (o kas gali geriau pastebėti paradoksus už Čestertoną), yra tas, kad : ”
„Mes tiek daug bijome žmonių, todėl, kad tiek mažai bijome Dievo. Viena baimė gydo kitą. Kai žmonių vykdomas teroras kelia tau siaubą, atgręžk mintis į Dievo rūstybę“.

Ką čia ir bepridursi. Nebent, tai kad neurozių mūsų civilizacijoje kiekis yra atvirkščiai proporcingas Šventosios Dvasios dovanų kiekiui…

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
38 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
38
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top