Dalijamės teisininko dr. Vyganto Malinausko pastebėjimu, kodėl šios valdžios veiksmai verčiant vaikus, studentus ir jaunesnius nei 40 metų žmones skiepytis pažeidžia proprcingumo principo testą.
Seimo pirmininkė Čmilytė po vakar žiniasklaidoje plačiai nušviesto susitikimo su „Šeimų maršo“ atstovais, komentuodama jų reikalavimą panaikinti „Galimybių pasą“ ir kitus prievartos taikymo verčiant skiepytis metodus sakė: „Jei būtų atsitraukta šiandien, tai iki rugsėjo 10 d. dar gali apie 100 žmonių mirti“.
Tačiau Seimo pirmininkė nepaaiškino, kaip vaikų, studentų ir jaunesnių nei 40 metų žmonių vertimas skiepytis gali sumažinti mirtingumą ar užkirsti kelią 100 žmonių, priklausančių rizikos grupėms ir esančių vyresnio amžiaus mirčiai.
Vakar vykusioje medicinos ekspertų spaudos konferencijoje, be kitų dalykų, buvo paminėta ir tai, kad per pastaruosius tris mėnesius nuo koronoviruso Lietuvoje nemirė nė vienas jaunesnis nei 40 metų asmuo. Teisinėse valstybėse vertinant žmogaus teisių suvaržymų leistinumą ir teisėtumą yra taikomas vadinamasis proporcingumo testas. Viena iš jo dalių – klausimas, ar taikomi suvaržymai leidžia pasiekti siekiamo tikslo (dar vadinamasis – racionalumo kriterijus).
Mūsų valdžia įvedusi beprecedentinius Lietuvos piliečių teisių suvaržymus nemato reikalo (arba greičiau – negali) nurodyti, kaip tie suvaržymai padės siekti pageidaujamo tikslo. Todėl, vien jau taikant šį kriterijų, valdžios veiksmai laikytini neproprcingu bei neteisėtu žmogaus teisių pažeidimu.
Tačiau, be šio kriterijaus yra dar kiti trys proporcingumo kriterijai. Jų vyriausybės taikomos priemonės taip pat neatitinka.
Apie tai parašysiu kitą kartą.