Jau nuo 1991 metų Lietuvoje veikia vieninga mokslo ir studijų sistema, mūsų institucijose atliekami moksliniai tyrimai didžiausią pridedamąją vertę kuria ugdydami kompetencijas pačiose įvairiausiose mokslo srityse ir kryptyse. Vyresnieji mokslininkai yra gyvi liudininkai to, kaip mokslo potencialas mūsų šalyje nuolat traukiasi per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.
Akivaizdu yra ir tai, kad mokslininkų, tyrėjų ir kitų mokslo darbuotojų atlygis už jų darbą tapo beveik pats mažiausias tarp ES šalių, nors pagal ekonominius rodiklius esame sparčiausiai augusi ekonomika per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tyrėjų atlyginimų atsilikimas nuo kitų panašių šalių siekia maždaug du kartus. Valstybės deklaruojami siekiai remti inovacijas ir kurti žinių ekonomiką (Strategija Lietuva 2030) ne tik kad nesulaukia finansinės paramos, bet yra maskuojami nepatikimais Statistikos departamento duomenimis apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimą Lietuvoje.
Lietuva visoms tarptautinėms organizacijoms teigia, kad valstybės parama MTEP sudaro apie 0,6% BVP ir dirba čia apie 20 000 tyrėjų. Tai yra visiškai nesuderinama su realiais MTEP finansavimo skaičiais, kurie pasiekia mokslo ir studijų institucijas per ŠMM. Visų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams pakelti 20% užtenka 23 mln eurų. Tai reiškia, kad tyrėjų, įskaitant ir visus dėstytojus, yra mažiau nei 10 000. O mokslui ir menui finansuoti mokslo ir studijų institucijoms, įskaitant ir LMT ir LMA, ŠMM skiria tik 0,17% BVP.
Klausimas Lietuvos statistikos departamentui: kaip gaunamas valstybės (visas be verslo) MTEP finansavimas 0,6 BVP ir kodėl jis nepasiekia Lietuvos mokslininkų?
Mūsų paprastas paaiškinimas yra: LSD prideda 30% visų kitų studijoms skirtų lėšų (pasinaudodami ŠMM rekomendacija, kad visi dėstytojai turi dirbti mokslinį darbą) ir dar prideda visas ES paramos lėšas, kurias kažkaip galima būtų sieti su MTEP.
Kai gausime LSD ir ŠMM paaiškinimą, pasidomėsime, ar tai atitinka Frascati metodikos rekomendacijas.
Auganti ekonomika kiekvienais metais prideda ir švietimui , klausimas ar švietimas auga algomis tolygiai Lietuvos ekonomikos augimui .? Ar vėl žiūrime į kokią statistikos eilute su patempta lūpą ..ir užduodame sau klausima kiek mokytojo profesija tebėra prioritetas ?. Savo ruoštu tik pridurčiau ne algos dydžiu nusakomas to prioriteto skaičius . Faktas tik vienas , prie švietimo išlaikymo jau ženkliai prisideda ir mokiniu tėveliai ,kaip sakant toli mes nenubėgome nuo tos praktikos kai kritikavome mediciną už per dažnai gaunamus į stalčių.
visos mokytojų, dėstytojų algos yra atimti pinigai iš proletariato per mokesčių sisitemą, kėlimas algų mokytojams, dėstytojams ir kities mintantiems iš proletraiato atimtais pinigais reiškia dar didesnį pinigų atiminėjimą iš proletariato, proletraiato skurdinimą, nelygybės didinimą, proletraiato klasės diskriminaciją – todėl turėtų būt pirmiausia įvesta „stogas” – riba proletraiato algai, užtikrinanti proletaraito šeimų būtinas išlikimo sąlygas, šiuo metu proletraiato klasė paprasčiausias naikinama skurdu, dėl visokių ponų/ laisvų nuo mokesčių užgaidų tenkinimo, nes nė vienas biudžetininkas realiai mokesčių nemoka.
ir iš viso, o kam reiklaingi tie dėstytojai, kam ir ką jie ruošia? Pramonė sugriauta, likęs žemės ūkis, bet ir tas dotuojamas… Panašu kad ūkininkams pradeda dašusti kad jų ūkiai pasmerkti, ūkiai neišsilaikys ir ūkininkai bus priversti parduoti žemę, o ateitis latifundai , atitinkantys kolūkių mąstus ir smetoniškos gerovės svajoklių pabaiga.Ir bus sveiki sugrįžę į Romos imperiją su imperatoriumi ir karaliais/kunigais vietininkais. Demokratija tai kelias į žiauriausią vergovę pažymėjęs Platonas savo veikale „Valstybė”, o prasideda viskas nuo tolerancijos ir parazitų teisių tenkinimo.