Bernardinai.lt
Šiandien Vyriausybė savo pasitarime sutiko, kad būtų nevykdoma Aukščiausiojo Teismo nutartis griauti neteisėtus Preilos botelius, ir pritarė Aplinkos ministerijos paruoštai „taikos sutarčiai“. Tiesa, kad ši sutartis būtų įgyvendinta, jai turi pritarti ir teismas – taip nutarta Vyriausybės pasitarime.
Priminsime, kad nevykdyti galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl neteisėtų Preilos botelių dar pernai nusprendė Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė, naujuoju Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu iš esmės įteisindama teismų neteisėtomis pripažintas Preilos botelio statybas, o šį pirmadienį Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė jau pritarė konkrečiam taikos sutarties tekstui.
Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, šia sutartimi botelių savininkai „Sabonio klubas ir partneriai“ įsipareigoja pašalinti visus trūkumus perstatant statinius ir įrengiant naują infrastruktūrą.
Tačiau 2010 metų balandžio 28 d. Aukščiausiasis Teismas įpareigojo botelio savininkus per pusę metų nugriauti 14 neteisėtai pastatytų gyvenamųjų namų, bet per dvejus metus šis teismo sprendimas taip ir neįvykdytas.
Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pabrėžė, kad šiuo „detaliuoju planavimu ir jo pagrindu atliktomis statybomis, Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms“, „kad neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos“ „ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms“.
Aukščiausias Teismas taip pat konstatavo, kad neįvykdžius teismo sprendimo, būtų „pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas“, Lietuva nesilaikytų „įsakmių tarptautinių reikalavimų išsaugoti Kuršių neriją ir perduoti ateities kartoms kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą“, nes būtent KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO sąrašą“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi „saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, santykį, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas pritaikius nurodytą kraštutinę neteisėtų statybų šalinimo priemonę“.
Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad „Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra didesnė vertybė už atsakovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ lėšas, investuotas į neteisėtas statybas“, kad „jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas“, kad „tiek statytojai, tiek trečiasis asmuo (bankas) negalėjo remtis vien išduotais leidimais“, bet „turėjo atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę“, kad „statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto statybos leidimo pagrindu.“
Aukščiausiasis Teismas savo nutartį grindė ir tuo, kad per penkerius metus vykusį teismų procesą visų trijų tuo laikotarpiu buvusių (A.Brazausko, G.Kirkilo ir A.Kubiliaus) Vyriausybių atstovai teismuose palaikydavo Klaipėdos prokuratūros reikalavimą griauti pastatus.
Tiesa, ta pati Klaipėdos prokuratūra dabar pakeitė savo nuomonę ir taip pat sutinka su taikos sutartimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su saugomomis teritorijomis, savo nutarime yra konstatavęs: „Pabrėžtina ir tai, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo. Tad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui, inter alia tokiam, kuriam pritaikyta sankcija už nustatytų ribojimų, draudimų nepaisymą, natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus, teisės aktais nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta, nualinta, užteršta ar kitaip pažeista. Tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais.“
Remdamiesi šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir Aukščiausiojo Teismo nutartimi, jog įteisinus šias statybas bus „nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms“, praėjusių metų pabaigoje penktadalis Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami A.Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės patvirtintą naująjį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kuriuo ir buvo bandoma įteisinti neteisėtas botelio statybas, pripažinti prieštaraujantį LR Konstitucijai ir kitiems įstatymams.
Tačiau Konstitucinis Teismas (teisėjas ruošėjas – Dainius Žalimas) šį Seimo narių prašymą atmetė net nepradėjęs svarstyti. Konstitucinis Teismas šią savo nutartį motyvavo tuo, kad „pareiškėjas – Seimo narių grupė, cituodamas Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baigiamuosius aktus, niekaip nepagrindžia, kaip jo ginčijamu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu pažeidžiama Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnio 1 dalis.“
Pažymėtina, kad Preilos botelio savininkams – UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ – teismuose atstovavo advokatas socialdemokratas Gintaras Černiauskas, ypač pagarsėjęs vykdant teismo sprendimą Garliavos šturmo metu.
Šiuo metu Lietuvoje yra neįvykdyta apie 17 tūkstančių teismų sprendimų.