Vasario 20 dieną Vidaus reikalų ministerija išplatino žinią, atrodytų, išties viltingu pavadinimu: „Dingusių vaikų paieškai – modernus įrankis“. Bent tie, kurie skaito tik pavadinimus, turėtų pasidaryti išvadą: nuo šiol ir Lietuvoje dingusių vaikų bus ieškoma kur kas moderniau. Ir likti patenkinti: juk jei moderniau, vadinasi, ir efektyviau…
Pirmoji pranešimo spaudai pastraipa nuskamba net labai iškilmingai: „Vidaus reikalų ministerijai (VRM), Policijos departamentui prie VRM, Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovams ir socialinio tinklo „Facebook“ vadovams suvienijus jėgas, pasiektas sėkmingas susitarimas dėl dingusių vaikų paieškos sistemos „AMBER Alert Facebook“ paleidimo Lietuvoje“. Ir intriguoja: negi kas nors galėjo prieštarauti?
Pranešimo autoriai informuoja: naujoji paieškos sistema Lietuvoje ims veikti jau šių metų kovo viduryje ir ji padės… greičiau negu dabar pasidalyti informacija apie dingusį vaiką. Tikėtina, tai leis „pareigūnams operatyviau reaguoti į situaciją ir jie užkirs kelią nelaimei“ – kad dingus žmogui, ne tik vaikui, būtent pirmosios valandos yra pačios svarbiausios, būtų galima ir nerašyti…
Priduriama ir tai, kad „AMBER Alert Facebook“ paieškos sistema leis aktyviau įsitraukti ir visuomenei: socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai Lietuvoje savo naujienų sraute matys tik tuos pranešimus apie vaiko dingimą, kai bus žinoma, jog vaiko sveikatai ar gyvybei iškilęs pavojus. Ta proga policija išplatino ir kontaktus, kuriais svarbios informacijos turintys gyventojai be didesnės gaišaties galės ja pasidalinti.
„Tokiose situacijose, kaip vaiko dingimas, kai siekiant išvengti nelaimės kiekviena minutė yra svarbi, pareigūnų ir visuomenės bendradarbiavimas yra ypač svarbus ir reikalingas“, – dar vieną banalybę pranešimo autoriai cituoja lyg pasakytą vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno.
Taigi pranešę, kad pagaliau ir policija ims naudotis „Facebook“ platforma, ir pabandę tą naujieną pateikti kaip „ypatingą įvykį“, džiugiosios naujienos skleidėjai lyg niekur nieko … pateikia ir pačią minimaliausią dingusių vaikų bei jų paieškos statistiką.
Pasirodo, Europos Sąjungoje kasmet paskelbiama dingusiais 250 tūkst. vaikų… Kiek iš jų pareigūnai randa, deja, nutylima. Lietuvoje praėjusiais metais dingusiais buvo „paskelbta 1980 vaikų, iš kurių beveik visi pareigūnų sėkmingai surasti ir grąžinti artimiesiems. Tačiau daugiau nei 100 nepilnamečių iš bendro dingusių vaikų skaičiaus ieškota ilgiau nei mėnesį“. Ką reiškia „beveik visi“, taip pat nutylima.
Iš Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Nataljos Kurčinskajos pacituotų žodžių galima suprasti – šie žmonės jau seniai išmokę džiaugtis ir mažu: „Vienas dingęs vaikas jau yra tragedija! Tarptautinės partnerystės bei inovatyvių įrankių naudojimas padeda kritiniu momentu greičiau surasti dingusį vaiką. Lietuvoje dar 2014 m. įkurta nemokama visą parą veikianti pagalbos linija 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Didžiuojamės, jog jau šiemet prisijungsime prie globalaus vaiko paieškos įrankio, kurio pagalba „Facebook“ tinklo vartotojus pasieks tikslinga informacija apie Lietuvoje dingusį vaiką, kurio gyvybei gresia pavojus“.
Pranešimo autoriai savo tekstą baigia … tarptautine informacija: „[t]arptautinė „AMBER Alert“ dingusių vaikų paieškos sistema socialiniame tinkle „Facebook“ jau veikia ne tik ES šalyse, bet ir kitose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kt.“. Ją perskaitęs kone kiekvienas pasidarys dviprasmišką išvadą: „Neatsiliekam“… arba „Vejamės“…
Ir klausimas: „O kur ir/ar kam pranešti apie pradangintą vaiką?“ darosi dar labiau aktualus. Net jei nutylimas.