Vyriausybė pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus, trečiadienį pranešė ELTA.
Pranešime teigiama, kad pataisomis siūloma uždrausti žmonėms, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ateityje dirbti su vaikais.
Tokiems asmenims būtų draudžiama dirbti darbą arba savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Taip pat siūloma, kad paslaugų gavėjas, sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turėtų teisę paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl teistumo.
Jeigu vaiko amžius nenustatytas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, siekiama užtikrinti, kad jam, kaip seksualinio išnaudojimo aukai, būtų taikoma nustatyta apsauga, kol bus nustatytas amžius.
Įstatymo pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti, kad taikomos konfidencialumo taisyklės netrukdytų specialistams teikti pranešimus atsakingoms tarnyboms, jeigu šie asmenys pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo seksualinio išnaudojimo.
Šiuos pakeitimus paskatino siekis įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija bei suderinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas su Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, kitaip vadinama Lansarotės konvencija.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, dėl to Europos teisės aktai privalomi perkelti į nacionalinę teisę, įstatymo pakeitimai patikslinti pagal Seimo pateiktas pastabas, todėl tikėtina, kad parlamente siūlymas neužstrigs.
„Manau, kad kliūčių tikrai neturėtų būti“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė.
Klausiama, kaip bus tokiais atvejais, ar galios įstatymas, kai nepilnamečiai sutiks santykiauti savo noru, ministrė teigė, kad kiekvieną konkretų atvejį reiktų vertinti atskirai.
„Pačiame įstatymo projekte yra kalbama apie nepilnamečių vaikų tvirkinimą ir, jeigu kompetentingi asmenys, kurie tiria tą būtent įvykį identifikuoja, kad yra prielaidos, jog tas veiksmas vyko, tai, be abejonės, taip“, – pasak ELTOS sakė politikė.
Šių metų balandžio 16 d. Seimas jau svarstė panašiai pristatomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą ir jį atmetė. Už siūlomas pataisas balsavo 33 Seimo nariai, 6 buvo prieš, 36 parlamentarai susilaikė. Už projektą balsavo socialdemokratai ir liberalai, jam nepritarė arba susilaikė konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, kitų frakcijų atstovų balsų buvo abejose pusėse (balsavimo rezultatai ČIA).
Prieš pataisas pasisakiusiems parlamentarams įtarimų kėlė nuostata, kad vaikas turi būti apsaugotas ir nuo nusikalstamų veikų „seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“.
Aiškindamas, kodėl balsavo prieš, konservatorius Rimantas Jonas Dagys sakė, jog pataisomis siekiama įtvirtinti nuostatą, esą vaikas galės pasirinkti lytį, o nei tėvai nei mokytojai tam negalės prieštarauti. „Mes, perkeldami direktyvą, įvedame naują pagrindą bausti už vaiko seksualinio apsisprendimo laisvės varžymą. Ką tai reiškia? Tai yra socialinė lytis, kur aš vieną dieną jaučiuosi tuo ar tuo ir nei tėvas, nei mokytojas, nei kas nors negalės jam prieštarauti, nes tai yra užkardymas. […] Aš siūlau tikrai šitą įstatymą atmesti ir siūlyti jį patobulinti taip, kad jis nesikirstų su mūsų supratimu apie auklėjimą, švietimą ir visa kita, nes tai tikrai ne vaiko funkcija apsispręsti kiekvieną dieną, kokios lyties jis yra, o šitos sąvokos čia atsiranda“, – tąkart Seimo salėje sakė R.J.Dagys (visą klausimo svarstymo stenogramą skaityti ČIA).
Ar naujajame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekte išliko pagrindas bausti už vaiko seksualinio apsisprendimo laisvės varžymą, ELTA nepraneša.