Autorius yra 1991m. parlamento gynėjas, per žvalgybinę operaciją suimtas ir įkalintas sovietų kariuomenės kontroliuojamame Šiaurės miestelyje, vienas iš pirmųjų trijų muitininkų, pradėjusių saugoti Rytų Lietuvos sieną su Baltarusija, pirmasis Lavoriškių muitinės posto viršininkas, pirmasis iš Lietuvos pareigūnų atvykęs į Medininkų tragedijos vietą ir ją nufilmavęs. Deja, šie svarbūs įrodymai dingo be žinios.
Galima būtų pradėti nuo paprasto palyginimo.
Jei yra kiemas (ypač Sūduvos krašte), jis yra aptvertas, su aiškiomis ribomis ir vartais. Kiekvienas šeimininkas savo kieme tvarkosi savaip. Ir tik jo reikalas, kada jis keliasi ar gula, kuo kūrena, kokį kada alų geria, kada ir kam leidžia savo pinigus, kuriuos, žinoma, pats ir skaičiuoja. Toks šeimininkas tvarkingai auklėja savo vaikus, palaiko tradicijas, gerbia žmogaus amžių, religinius įsitikinimus, aukoja – padeda vargstančiam. Pagarbiai priima ir išleidžia svečią. Tai yra šeimininkas, kuris laikosi visiems nuo amžių suprantamų principų.
Tokių arba labai panašių tėvų vaikai 1991 m. sausio 9-tą dieną, kaip Lietuvos muitinės pareigūnai (41 asmuo), buvo pasiųsti į Lietuvos Aukščiausią Tarybą, ją saugoti ir reikalui esant ginti. Sausio 17-ąją apie 1 val. 30 min. iš Aukščiausiosios Tarybos jie buvo išleisti: išėjo tik 11 asmenų, kiti dėl asmeninių priežasčių pasitraukė anksčiau.
O sausio 21 dieną, tie patys žmonės jau stovėjo ant Rytų Lietuvos sienos turėdami tik Lietuvos vėliavą, lazdelę automobiliams stabdyti ir kišeninį žibintuvėlį. Taip pradėtos kontroliuoti išvežamos iš Lietuvos prekės. O išvežamų neleistinų prekių (kontrabandos) būta ir labai rimtų, jos buvo svarbios Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, kiek tuo metu galėjo kainuoti du dideli maišai magnetinių galvučių, skirtų malūnsparnių gamybai, pagamintų Vilniuje, vadinamojoje Burdenkos gamykloje, jei net dabar šis krovinys kainuotų milijonus? Ši prekė buvo sulaikyta ir konfiskuota Lavoriškių muitinės poste. Po poros dienų postas naktį buvo sudegintas. Tačiau tą patį rytą postas ir vėl dirbo. Vyrai saugojo valstybę kaip savo gimtą sieną.
Taigi sausio 21 dieną Lietuvos siena Rytų pusėje buvo užverta, nors patys vartai – šlagbaumas – atsirado gal tik dar po dviejų savaičių. Tai buvo labai svarbus ženklas pasauliui, kad Lietuvoje atsirado šeimininkas, kuris savo žemėje tvarkosi pagal savo teises ir savo papročius. Dar svarbiau, kad tą tvarką įvedė žmonės, vedini tėvų tradicijų, istorijos žinojimo ir paprasto, dabar jau nesuprantamo, garbės ir pareigos jausmo. Jie dirbo, tvarkėsi labai sunkiomis sąlygomis, be ryšio ir transporto priemonių, mušami užpuolusių omonininkų, stovėdami prie sudegusių, kartais dar rusenančių postų, nes tarnavo ne valdžiai, o Lietuvai – prižiūrėjo savo namus ir savo sienas. Toks tuomet buvo supratimas.
Manau, kad po 23 metų laikas įvardinti tuos, kurie 1991 metų sausio 21 dieną pirmą kartą užvėrė Rytų Lietuvos sieną Lavoriškių muitinės poste. Iki šiol niekas niekur jų nepaminėjo ir niekam jie nebuvo reikalingi.
Po 5–6 dienų buvo užvertas dar vienas pravažiavimas į Rytus – Medininkų muitinės postas. Būtent šie pirmieji Rytų Lietuvos sienos sargai, nesvarbu kur stovėję – Lavoriškėse ar Medininkuose, ir įrodė Lietuvos savarankiškumą. Jie ir yra tikrieji Lietuvos šeimininkai, tikrieji nepriklausomybės signatarai, o ne tie, kurie baikščiai kėlė rankas, kišenėse slėpdami kompartijos bilietą – o gal dar prireiks?
Šiandien žiūrint į esamą situaciją, aiškiai matyti, kad tokių šeimininkų Lietuvoje nebėra. Jei statysim Ignalinos atominę, ją statys ir didžiausią pelną pasiims ne lietuviai, o mums liks branduolinės atliekos. Bankai atiduoti skandinavams, vadinasi, ir pinigų mes skaičiuoti nebemokam. Joks normalus, save gerbiantis šeimininkas neleistų namo sienos marginti neaiškios kilmės slebizavone, kaip dabar vyksta Vilniaus rajone, tose pačiose Lavoriškėse ir Medininkuose, kuriuos taip sunkiai apgynėm.
Galima vardinti šimtus neūkiškų (gal greičiau savanaudiškų) atvejų, bet gal užteks ir kelių ryškesnių. Mažeikių nafta – kiek valstybės pinigų išplauta? Ignalina – kiek milijonų vien konsultacinėms ir ekspertizės firmoms sumokėta?
Mes be galo turtingi ir abejingi, kad šitaip leidžiame lobti valdžiai ir skurdinti savo kiemą. Nors tikrieji šeimininkai esame mes, bet mūsų vietą seniai užėmė viena kita bekeičiančios, nors niekuo nesiskiriančios valdžios. Ir jos neleis mums surengti referendumo jokiu rimtu klausimu, neleis nieko svarbaus nuspręsti, kad neprisimintume, jog mes čia šeimininkai, o jie tik mūsų laikini samdiniai.
Atsiprašau tų, kurie 1991 metų sausio 21 dieną ir vėliau užvėrė rytų Lietuvos sienas, dirbo savo darbą Lietuvos labui, kaip tikri savo valstybės piliečiai, kaip tikri jos šeimininkai. Atsiprašau už tai, kad Lietuva šiandien tokia, kad turime tik tokią apgailėtiną valdžią. Bet tuo pačiu ir sveikinu šia proga ir tikrai žinau, kad reikalui esant Jūs ir Jūsų vaikai pasielgtų lygiai taip pat, kaip tuo metu Jūs.
Garbė Jums.