„Lietuvos žinios“
Ne paslaptis, kad mūsų kaimynės Rusijos diplomatija profesiniu požiūriu turi senas tradicijas ir rodo didelį meistriškumą. Pastarąjį tokio meistriškumo pavyzdį matome šiomis dienomis.
Jau nuo birželio Maskva bando prastumti vadinamąjį Vladimiro Putino planą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo. Pagal jį turėtų būti kuriama plati kovos su „Islamo valstybe“ koalicija, kurią sudarytų Basharo al-Assado kariuomenė, Irako kariuomenė, kurdų būriai, Libano grupuotė „Hezbollah“ ir visi, kurie nori prisidėti prie kovos su terorizmu.
Rugpjūtį Katare vykusiame susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir arabų valstybių užsienio reikalų ministrais jų kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui nepavyko gauti pritarimo dėl šios plačios koalicijos. Arabų sunitų šalys nenori turėti reikalų su B. al-Assadu, kurį kaltina šimtų tūkstančių Sirijos sunitų išžudymu.
Tada Rusijos diplomatija parodė didelį profesinį meistriškumą. Rugsėjo pradžioje visas pasaulis pamatė, kad Rusija, visai nesislapstydama, pradėjo gabenti savo kareivius ir ginkluotę į Siriją. Rugsėjo 28-ąją Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje V. Putinas sakys kalbą. Nesunku įsivaizduoti, kaip ta kalba būtų atrodžiusi anksčiau, kai į V. Putino planą dėl plačios koalicijos kovai su „Islamo valstybe“ buvo nekreipiama dėmesio. Tuo labiau nesunku įsivaizduoti, kaip V. Putino kalba atrodys dabar, kai Rusija konkrečiais darbais parodė, jog ketina dalyvauti Sirijos konflikte.
Kitaip tariant, Rusija privertė pasaulį atkreipti į ją dėmesį, ir kol kas visai nedidelėmis sąnaudomis – nugabeno į Siriją keliasdešimt lėktuvų ir kelis tūkstančius kareivių. Pasaulis, pirmiausia amerikiečiai, yra šiek tiek sutrikę: J. Kerry skambina S. Lavrovui, Amerikos gynybos sekretorius skambina Rusijos gynybos ministrui ir kelias valandas aptarinėja galimus tarpusavio veiksmus.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.