Prabėgus pusmečiui po valdžios smurtavimo Garliavoje pilietinio portalo Tiesos.lt bendradarbė Saulė Matulevičienė pakalbino pirmąjį atkurtos Lietuvos Respublikos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį, Sąjūdžio laikais principingai smerkusį sovietų valdžios smurtą prieš taikius piliečius.
Profesoriau, kaip Jūs vertintumėte Lietuvą praėjus pusei metų po gegužės 17-ąją valdžios įvykdyto Garliavos šturmo? Kaip Lietuva atrodo po pusės metų, ar matote kokių permainų į gerąją pusę?
Per praėjusį pusmetį Lietuva ėjo žemyn, bet ne tik dėl to šturmo. Rezultatus matome.
Tokius Seimo rinkimų rezultatus visuomenės nuomonės apklausos prognozavo seniai. Ar šie rezultatai neužgožia dalykų, kurie nėra išspręsti? Juk laiku neatsakyti klausimai, valdžios slepiama tiesa, pagaliau – masinis smurtas prieš taikius piliečius privertė mūsų visuomenę pasidalyti į priešingas stovyklas.
Būna įvykių, kurie skaldo visuomenę, gal todėl tie įvykiai ir skatinami. Tai, apie ką jūs pirmiausia klausėte, yra ne vienintelis toks įvykis, ir neišspręstų dalykų, galbūt slapto kaltės jausmo arba užgniaužto protesto, o galų gale – abejingumo kaupiasi vis daugiau.
Abejingumas turbūt blogiausias dalykas. Dėl jo apie pusė Lietuvos piliečių neina balsuoti ir sutinka, kad į valdžią ateitų prasti veikėjai – meluojantys, vagiantys, atvirai besityčiojantys iš Lietuvos…
Seimo rinkimus laimėjusių jėgų telkimąsi stebėjome visus metus. Į Simono Daukanto aikštę susirinkę žmonės dar pavasarį kaip alternatyvą šių jėgų valdymui pasiūlė plataus Lietuvos Sąrašo, vieningos demokratinių jėgų bangos idėją. Vis dėlto Konservatorių partija aštriausias savo kritikos strėles nukreipė ne Darbo partijos, o tiesos siekiančių žmonių pusėn. Kodėl?
Jeigu Jūs kalbate apie judėjimą, kuris pasivadino Drąsos keliu, tai turėjote matyti, kaip greitai į jį buvo infiltruota kompromituojančių žmonių, per kuriuos galbūt būtų galima ir valdyti tą judėjimą, kad jis vis labiau ir labiau atsiribotų nuo centro dešinės. Manau, kad toks buvo blogų jėgų politinis tikslas, kuris pavyko…
Tačiau daug žmonių ėjo į gatves ir aikštes, siekdami ne valdžios, bet tiesos. Valdžioje buvę konservatoriai neigė piliečių teisę sužinoti tiesą, nieko nepadarė, kad būtų imtasi veiksmingų Garliavoje vykusio smurto tyrimų. Toks valdžios elgesys yra sukėlęs didelį nusivylimą Lietuvoje.
Per plati kalba dabar būtų. Vertėtų kada nors susitikus padaryti atskirą interviu.
Artimiausiu metu Tiesos.lt redakcija tikisi parengti išsamų pokalbį su Vytautu Landsbergiu apie dabartinę Tėvynės sąjungos ir Lietuvos valstybės būklę bei jų perspektyvas.