Per demonstraciją, skirtą paminėti Krymo aneksiją, Sevastopolyje buvo laikomi ir Stalino portretai. Pavel Rebrov (Reuters) nuotr.
Europa neturi teisės kapituliuoti prieš Putiną, ragina buvęs Lietuvos prezidentas Vytautas Landsbergis. Rusiją reikia izoliuoti, o Ukrainai – suteikti ginklų. Supažindiname su Vytauto Landsbergio interviu vokiečių dienraščio „Zeit“ portale, duotu minint pirmąsias Krymo aneksijos metines.
Vakarų požiūriu Ukraina akivaizdžiai yra Rusijos vidaus reikalas, bent jau toks yra mano įspūdis. Nors Ukrainoje jau nužudyta per 5000 žmonių, vis dar nekalbama apie naująjį Europos karą. Kol kas ES neigia Ukrainos tapatybę, pasiduoda dabartinei Rusijos politikai ir prisiima didelę atsakomybę. Vakarų požiūriu Ukrainoje vyksta „kažkieno“ agresija prieš „kažką“. Tokia ES laikysena savo ruožtu skatina Rusijos agresiją.
Panašiai vyko, kai Baltijos šalys norėjo atgauti savo nepriklausomybę. Tuomet Vakarų spaudoje pasirodė straipsnių su mintimis, kad Baltijos šalių niekada nebuvę – jos tebuvusios Rusijos imperijos provincijos. Ta tezė yra tiek pat klaidinga, kiek ir nuolatinis pabrėžimas, kad Baltijos šalys buvo teisėtos Sovietų sąjungos dalys. Nors trys respublikos laikinai buvo Stalino okupuotos, jos atkūrė savo nepriklausomybę kaip buvusios Tautų Lygos narės.
Taip pat ir Ukraina 1919–1922 m. buvo daugelio kaimynų pripažinta respublika. Vėliau ji buvo Raudonosios armijos užpulta ir prievarta įtraukta į SSRS. Ukrainos suverenitetas buvo atstatytas 1994 m. Budapešto memorandumu. Rusija, Didžioji Britanija ir JAV garantavo dėl sutarties laikymosi, bet ją įgyvendino tik Ukraina.
Minsko sutartis Ukrainai buvo primesta
Aš abejoju, ar šiandieninės Vakarų diplomatinės pastangos buvo nuoširdžios.
Leisti agresoriui diktuoti partneriams derybų vietą, sąlygas ir priežastis yra klaida. Abiejų Minsko susitikimų sąlygos buvo nenaudingos Ukrainai. Atrodė, lyg ji priverstinai derėjosi viena prieš tris.
Kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad karinis Ukrainos konflikto sprendimas neįmanomas, norėčiau sužinoti, ar Vladimiras Putinas taip pat mano. Jis akivaizdžiai siekia karinio sprendimo. Taigi, Merkel pareiškimas lieka kabėti ore, jis skamba it pasiteisinimas nepadėti Ukrainai karinėmis priemonėmis.
Ką daryti – aišku
Kalbant apie branduolinio ginklo panaudojimo tikimybę – jis jau naudojamas kaip grasinimas, o tai taip pat nusikaltėliška kaip ir tiesioginis jo panaudojimas. Bet mūsų baimės naudingos tik agresoriui.
Ką reikėtų daryti, kad Putinas būtų sustabdytas Ukrainoje, yra žinoma ir akivaizdu. Mes turime padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos sunkiosios artilerijos ir tankų. Rusijos pašalinimas iš SWIFT sistemos, kaip ekonominė priemonė, taip pat būtų tikslingas. Kaip diplomatinės priemonės, turėtų sekti Rusijos pašalinimas iš tarptautinių organizacijų, kurių konvencijas ji grubiai pažeidė, pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų Organizacijos. Kitaip tos organizacijos diskredituojasi ir netenka prasmės.
Šia prasme įvykiai Ukrainoje turi pasaulinę reikšmę. Ir j]ei mes išduodame Ukrainą, išduodame savo principus.
Putinas paliks tik griuvėsius
Taip pat sunku suprasti, kodėl Vakarų šalys nepaskelbia Putino banko sąskaitų, kad Rusijos visuomenė galėtų pamatyti, kiek milijardų Putinas sukaupė. Tiek rusų tauta, tiek vokiečiai, „suprantantys Putiną“, turėtų tai sužinoti. Vakarų šalys turėtų nebetoleruoti giliai korumpuotos rusiškojo kapitalizmo verslo kultūros.
Tie, kas pirmieji šiandien palaiko Ukrainos reformas, dažnai atstovauja nuomonei, kad Ukraina tiesiogiai atsakinga dėl šiandieninių problemų. Visų pirma, reikia nutraukti karą, Rusijos pajėgos turi būti išvestos. Visi kiti vadinamieji prioritetai yra veidmainystė.
Rusijos mitai ir propaganda
Kad Rusija yra apsupta priešų, yra dar carinės epochos mitas ir visiškai klaidingas. Iš to tarsi kyla teisė užpulti. Tačiau tikrosios priežastys glūdi kitur – iš Rusijos politinės filosofijos. Valstybinis tikslas yra teritorijų plėtimas. Stalinas prie Lenino karsto atvirai pažadėjo išplėsti Sovietų sąjungą. Ir kai Putinas atėjo į valdžią, jis neslėpė, kad jo tikslas – tą sąjungą atkurti. Šiam tikslui pasiekti jis pasitelkia saliami taktiką.
Kad Rusija buvo pažeminta – Kremliaus propaganda. Tik Gulago prižiūrėtojai gali jaustis pažeminti, kai kaliniai pabėga. Tai buvo klaida, kai Rusija ėmė laikytis antivakarietiškų pozicijų. Ji nenorėjo būti gera kaimynė, ji atsisakė dalyvauti ES kaimynystės programoje.
Prielaida, kad Rusija buvo kaimynų užpulta, yra klaidinga. Tiesa yra ta, kad Rusija užpuolė šias valstybes: Suomiją (1939), Baltijos šalis (1940), Gruziją (2008),Ukrainą (2014). Ir yra klaida bandyti nuraminti Rusijos vadovybę. Kol Viktoras Janukovyčius ėjo pareigas, Ukrainoje separatizmo nebuvo, nebuvo ir jokių šalies skilimo požymių. Todėl nederėtų pataikauti rusiškos ekspansijos lyderiams, vadinant juos separatistais.
Europoje nebus taikos, jei bus taikstomasi su užpuolikais. Nes tai reiškia ne taiką, bet kapituliaciją. Nereikia Rusijos mistifikuoti – reikia apie ją spręsti iš jos konkretaus elgesio.
Jokio žavėjimosi diktatūromis
Pirmiausia turim išsiaiškinti savo poziciją. Turime aiškiai pasakyti, kad nenorime žavėtis diktatūromis, bet norime demokratijos. Ir mes neturime palikti likimo valiai Rusijos demokratų – jiems reikia mūsų paramos, pavyzdžiui Europos politikai galėtų susitikti su rusų opozicija. Tai juos paskatintų. Be to, galima palengvinti vizų gavimo procesą – su sąlyga, kad jokie rusai žaliomis uniformomis be atpažinimo ženklų neateis ir neužims vyriausybinių pastatų.
Laikui bėgant žalieji žmogeliukai gali pasirodyti visur: Paryžiuje, Londone, Berlyne, ypač, jei tuo metu ten vyks radikalių studentų neramumai ar islamistų teroristiniai išpuoliai. Žalieji žmogeliukai, žinoma, pasakys, kad tik norėjo padėti apsiginti.
Rusija pradeda karus ne atsitiktinai, bet sistemingai. Europoje prasidėjo Putino karų era. Istorikai galimai būt ją lygins su Napoleono laikais. Tačiau Napoleonas paliko savo kodeksą, Putinas paliks tik griuvėsius.
Tytus Zmijewski (dpa) nuotr.Trumpai apie autorių: Vytautas Landsbergis – buvo pirmasis Lietuvos valstybės vadovas po nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais. Jis gimė 1932 m. ir yra viena įtakingiausių politinių figūrų Lietuvoje. Iki praėjusių metų jis buvo europarlamentaras konservatorius. V. Landsbergis žinomas kaip didelis Rusijos prezidento V.Putino kritikas.
Iš vokiečių kalbos vertė Linas Šalna