Jūsų dėmesiui siūlome vieną naujausių Vytauto Matulevičiaus (OpTV) pokalbių – šįkart su žurnalistu Viliumi Kavaliausku, kuris, kaip rašoma laidos anonse Youtub’e, kolegos „pakalbintas papasakojo įvaizdžius griaunančias istorijas“.
Pokalbis vingiavo nuo temos prie temos: ir kaip sovietmečiu tampama užsienio korespondentu, ir kas buvo nuveikta turint tokią priedangą, kaip radosi kai kurios knygos, kas ir kodėl liko jose nepapasakota, ką apie sprendimus priimančiuosius pasako Vyčio statymo Lukiškių aikštėje ir pastatymo Kaune kai kurios detalės, kaip „pasidarbavo“ Lietuvos Rašytojų sąjunga įamžinant Pauliaus Širvio atminimą, koks galėjo būti Lietuvos komunistų partijos istorinis vaidmuo, kaip pakrypo paskutinio Lietuvos KGB vadovo Marcinkaus karjera, kuo Sausio 13-ąją užsiėmė M. Burokevičius, ko tikėjosi ir kuo tikėjo Algirdas Brazauskas ir pan.
Kiek tokie pasakojimai griauna įvaizdžius, o kiek kuria naujus (kaip ir kodėl), spręskime patys – tą, beje, kviečia daryti ir V. Kavaliauskas. Akivaizdu tik viena – paliudyti dalykai verti aptarimo ir net analizės (kad ir A. Brazausko žvilgsnis į Lietuvą pro šautuvo taikiklį…), tačiau turint taip nususintą oficialiąją viešąją erdvę, kuri keltų tiek triukšmo ir nutylėtų tiek esminių klausimų, jie, labai tikėtina, taip ir liks tik užuominomis.