Daugiau kaip pusė rinkėjų ryžtingai protestavo prieš „besiveržiančius į Seimą naujus vagis“ balsavimo dieną išdidžiai sėdėdami namie ir nesiteikdami paėjėti iki rinkimų apylinkių. Ir štai tuojau skins naujus „protesto“ vaisius. Bankai vėl didina įkainius.
Reikia pripažinti, kad yra savaip teisūs. O ko varžytis ir nedidinti įkainių, kai žinai, kad dėl rinkėjų apsisprendimo didvyriškai tūnoti namuose ant sofų Lietuva vėl turi bankininkams puikiai pažįstamą naująjį senąjį Seimą?
Bankai pažįsta jo narius kaip nuluptus ir gali būti ramūs: šie ir toliau nedrįs net prasižioti ir netrukdys įkainių didinimo verslui. Ir dar kartą įsitikino – galima tiems lietuviams gyviems dirti ordą. Jie didvyriškai kentės ir tik vieni kitiems myks iš skausmo.
Jeigu būtų matę arba prisimintų filmą apie suromantintą nuplaktą plėšiką, pasakytų pono Gruiniaus žodžiais: „Dabar mužikai kantrūs!“ Jeigu laiko mašina tas mielaširdingas ponas persikeltų į šias dienas, išvydęs masinio tūnojimo ant pečiaus reginį maloniai nustebęs turbūt džiugiai ištartų: „Kokia vis dėlto nuolanki ir kantri ta mužikų tauta. Tie lietuviai visai nesikeičia!“
Ginčytis būtų beviltiška ir beprasmiška.