Tikiuosi, kad pamatę Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardes visi, kas iki šiol nesuprato, kodėl nesusivienijame, galutinai supras, kodėl vienybė neįmanoma. Buriamos frakcijos pavardės puikiausiai iliustruoja tą problemą, dėl kurios negalėjome imtis bendro darbo su Rimantu Dagiu.
Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose. Ir dabar jis drąsiai renka socialistus, komunistus, kosmopolitus ir liberalus į vieną darinį. Kad taip pats tampa mažuma savo partijoje ir net laimėjęs negalėtų pasiekti jokių reikšmingų pokyčių, jam visiškai antraeilis dalykas.
Tą matėme istorijoje su Pranckiečiu, tą matėme konformistiniame balsavime dėl 3 proc. Seimo rinkimų kartelės, kai buvo bandoma įtikti Prezidentūrai. Dabar ši problema atsiskleidė visu gražumu. Nesvarbu, ar pavyks tokią frakciją sukurti. Pats bandymas tą daryti rodo jokių raudonų linijų nebuvimą.
Šios naujienos fone itin ironiškai atrodo pretenzija būti „krikščioniška partija“. Atsižvelgiant į galimos frakcijos narių ir jau anksčiau žinomas partijos tarybos narių pavardes tikslingiau būtų kalbėti apie „krikščioniškos socialdemokratijos“ ar tiesiog „socialdemokratijos 2020“ kūrimą.
