Su R. Karbauskiu teko kalbėtis tik kartą. Seniai, prieš kelerius metus. O ir pokalbis buvo tik toks, kad pavyko apsikeisti vos keliomis frazėmis. Žinios apie Naisių festivalį kuklokos ir paviršutiniškos. Tik žiniasklaidinės. Juo labiau neteko apsilankyti tame renginyje. Bet tai netrukdo vertinti to, kas padaryta šiais metais. Ko gero, šitoks festivalio žlugdymas kada nors bus laikomas pasiekto moralinio ir politinio dugno simboliu.
Panašu, kad organizavusieji festivalio žlugdymo akciją veikėjai nesupranta kai kurių paprastų, bet labai svarbių dalykų. Pirma, kad Lietuvoje dar netrūksta žmonių, kurie prisimena, jog okupacijos pabaigoje labiausiai slėgė ne pustuštės parduotuvių lentynos. Kur kas labiau gniuždanti ir kėlusi neapsakomą pasibjaurėjimą buvo visuotinio propagandinio melo, šmeižto ir moralinio bei psichologinio teroro atmosfera. Išsivadavus iš okupantų valdžios tikėtasi, kad tai baigsis visiems laikams.
Bet nesibaigė. Kuo skiriasi Naisių festivalyje dalyvaudavusių ir atlygį už tai imdavusių menininkų „prarėgėjimai“ ir „demaskavimai“ nuo ideologinio ir politinio spaudimui pabūgdavusių kūrėjų ir net „darbo kolektyvų“ elgesio, kai šie, it mostelėjus burtinininko lazdele, bailiai atsiribodavo nuo kolegų, iki tol vadintų draugais ir bičiuliais?
Antra, kad Lietuvoje dar netrūksta žmonių, kurie reiškinius vertina ne tik „politinio korektiškumo“, bet ir paprasčiausio moralinio padorumo masteliu. Daugelis jų galbūt atidžiai nesigilina į Naisių festivalio organizatoriaus pažiūras ar net joms nepritaria. Bet jie supranta ar bent jau intuityviai jaučia, kad valstybė, kurioje moralė, pasakant vieno liūdnai pagarsėjusio veikėjo žodžiais, galutinai tampa „ne šio pasaulio dimensija“, yra pasmerkta. Nes kai peržengiamas ne visada akivaizdžiai matomas, bet paprastai juntamas tam tikras vidinio supuvimo slenkstis, tokia valstybė pamažu byra ir galiausiai žlunga.
Kodėl SSRS — milijoninę armiją ir atominį ginklą turėjusi imperija – žlugo iš esmės savaime, subyrėdama kaip kortų namelis?
Atsakymas gana akivaizdus: todėl, kad ji buvo tiek perpuvusi, jog niekas nematė prasmės jos ginti. Lietuvai tą kartą tai buvo išganinga, nes padėjo atgauti nepriklausomybę. Bet pats principas, kad viena svarbiausių bet kurios valstybės žlugimo priežasčių yra intelektualinis ir moralinis valdančiojo sluoksnio ir jo propagandinių aptarnautojų nuosmukis, dėl to neišnyksta.
Šitokiais metodais vykdoma kova su Naisių festivaliu yra akivaizdus Lietuvos stūmimas į sovietinius laikus.
Bet yra vienas lemiamai svarbus skirtumas. Prieš trisdešimti metų žlugo SSRS – mums visiškai svetima valstybė. Dabar žlugdoma sava – jau Lietuvos valstybė. Valstybė, kurios žmonėms bandoma primesti kažkokį XXI a. sovietmetį, kurio jiems ne tik nereikia, bet kuris kelia tik pasibjaurėjimą.
Neverskite Lietuvos piliečių bjaurėtis sava valstybe.