Gegužės 7 dieną Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykusioje diskusijoje apie Vyriausybės pasiūlytos mokesčių bei pensijų reformos pasekmes viešajam sektoriui pagrindinius pranešimus skaitę profesoriai Romas Lazutka bei Boguslavas Gruževskis ir ekonomistas Justas Mundeikis kritikos tokiems Vyriausybės sumanymams nepagailėjo. Jų teigimu, siūlomi pokyčiai turės neigiamos įtakos Lietuvos emigracijos ir demografinėms tendencijoms, be to, jie negarantuos ir visaverčio viešojo sektoriaus darbuotojų – mokslininkų, dėstytojų, medikų, mokytojų bei kultūros darbuotojų – finansavimo.
Vakarui baigiantis žodžio paprašė diskusiją atidžiai stebėjęs prof. Vytautas Radžvilas. Pasveikinęs pranešimų autorius su kruopščiai atlikta Vyriausybės siūlymų analize, jis visų pirma pasiūlė pasižiūrėti į tai, apie ką čia „labai profesionaliai“ buvo diskutuota, iš kito taško – „pasitelkus refleksiją“:
„Komplimentai pranešėjams, bet realiai mes diskutavome apie tai, nagrinėjome visą technologiją, kaip esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami“.
Kita jo įžvalga – nevyriausybininkų ir intelektualų „dialogas“ su sprendimų galią turinčiais valdžios atstovais turėtų vykti ne dėl „techninių smulkmenų“, o apie politines problemas.
„Kaip supratau iš skelbimo, čia turėjo būti ir (Finansų) ministerijos atstovai. Tačiau jiems čia nereikia būti, nes jų darbą darome mes patys. Kokiu būdu? Šitokios valdymo sistemos paslaptis – politinius klausimus pakeisti vadybiniais ar techniniais.
Jau nuo Jeano Monnet laikų valdymo strategija tokia: jūs [atsiribokite] nuo esminių politinių problemų [ir] ginčykitės iki numirimo dėl techninių smulkmenų. […] Finansų ministerija […] dirba tobulai – aš jais sužavėtas. Jie vykdo labai aiškų socialinį politinį užsakymą, kurio esmė – tam tikri galios santykiai.
Mes ir toliau (čia yra visų intelektualų prigimtinė liga, kurios reikia atsisakyti) remiamės kūdikiškai naivia prielaida, kad jie daro intelektualines klaidas, kad jie kažko nesupranta. Yra ne tik intelektas, yra valia, ir ji būna gera arba bloga. Ir tai, ką rodo visi tie skaičiai, kuriuos visi pranešėjai pateikė – dar kartą: komplimentai – ką jie reiškia? Tai yra paprasčiausiai normalus, gražus išmirimas. […] Net ir ekonomikos neprofesionalas supranta: tai yra klasikinė politinė situacija. Nejaučiant visuomenės spaudimo, suvokiame, kad kažką tarsi reiktų daryti. Bet nėra politinės valios ir todėl perdėliojama iš vienos kišenėlės į kitą – procentėlis ar pusė procentėlio, o jūs ginčykitės, gaiškite laiką“.
Kodėl aš drįsau sugaišinti jūsų dėmesį ir laiką. Turėtų atsirasti politinė valia. Reikia aiškius politinius reikalavimus (ir dėl mokesčių reformos) suformuluoti ir 10 tūkst. prie Seimo. Kito kelio nėra. Ir akademinė bendruomenė turi iki galo atsitokėti“, – sakė V. Radžvilas.
Visą diskusiją žiūrėkite čia: