Sąjūdžio banga galėjo kilti tik todėl, kad pradėjome kovoti už savo teisę į mūsų pačių, o ne svetimųjų primestą istorinę atmintį. Iš tikrųjų mūsų virsmas į dvasiškai ir politiškai laisvą tautą įvyko tą lemtingą popietę Vingio parke, kai buvo skausmingai ir drąsiai išsakyta istorinė tiesa apie Molotovo-Ribentropo paktą.
Pusę amžiaus klastojusieji ir trynusieji tą tiesą ir jų uolūs mokiniai šiandien vėl mėgina ją ištrinti ir atimti išsikovotą teisę į mūsų pačių tiesą. Jie kėsinasi į mūsų teisę patiems rašyti Lietuvos – savo tautos ir valstybės – istoriją. Kad ir kokia kartais sudėtinga, prieštaringa, skausminga ir karti ji būtų. Bet tai – mūsų pačių rašoma Lietuvos laisvės kovų istorija.
Ginčas dėl LGGRTC vadovo iš tikrųjų yra akimirka, kai sprendžiasi Lietuvai lemtinga klausimas, kas tą istoriją rašys toliau. E. Zuroffas, R. Vanagaitė, T. Venclova, G. Gochinas, N. Šepetys, V. Bruveris, F. Kukliansky, R. Valatka, V. Klumbys, M. Jurkutė, D. Indrišionis, M. Ivaškevičius, A. Navickas, M. Adomėnas, V. Čmilytė-Nielsen, E. Zingeris, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, R. Šimašius, S. Tomas ir kiti sovietinį-kremliškąjį Lietuvos laisvės kovų aiškinimą ginantys asmenys.
Ar vis dėlto kantriai ieškantys nesupaprastintos ir nesumeluotos tiesos, prof. A. Jakubausko sovietiniu stiliumi nepersekiojantys, nešmeižiantys ir neujantys padorūs Centro istorikai. Ar leisime ir nuolankiai lauksime, kad ateitų diena, kai šį pareiškimą pasirašę drąsiausi, tauriausi, dėl Lietuvos ir jos laisvės aukojęsi didvyriai nugalėjusių istorijos klastotojų kurpiamose pažymose bus pavadinti fašistų ir nacių gerbėjais ir parankiniais?