Interviu parengtas pagal prof. V. Radžvilo ir E. Jusio pokalbį tinklalaidėje „Neredaguota“ 2022 m. gegužės 12 d. Prieiga internete. Tekstą spaudai parengė Andrius Balsevičius, publikuotas žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“.
Edvinas Jusys. Profesoriau, Kremlius vykdo denacifikaciją Ukrainoje, ir visi suprantame, ką tai reiškia. Kaip teoriškai paaiškinti šį reiškinį, kokie Rusijos tikslai?
Vytautas Radžvilas. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kas šiandien svarbiausia: vyksta dvejopa sumaištis – ne tik geopolitinė, bet ir intelektualinė. Šita sumaištis yra nepaprastai pavojinga, nes kai kalbame apie labai rimtus politinius dalykus, didžiausia nuolatos tykanti grėsmė yra nesugebėti atpažinti ir tiksliai įvardyti, kas vyksta.
Savo prigimtimi ideologija yra tam tikros visuomenės vizijos projektas, primenantis architektūrinį, nes juo mėginama parodyti, ant kokių pamatų turi būti statoma visuomenė, kaip ji turi būti sutvarkyta, kokie tos visuomenės tikslai. Tokių projektų tykantis pavojus yra tas, kad nepaprastai sunku atpažinti, kada projektas yra realistiškas, o kada atitrūkęs nuo tikrovės. Ideologiniai projektai savo esme yra hipotetinės proto konstrukcijos, kitaip tariant, jiems galioja tas pats principas kaip ir gamtos moksluose, kur neatsitiktinai sakoma, jog „teorija yra teisinga, nes galioja.“ Ką tai reiškia? Kadaise turėjome Niutono fiziką, bet paaiškėjo, kad esama dalykų, kurių ši fizika nebepaaiškina. Atsirado naujos teorijos. Kaip gamtos, taip ir socialinio žinojimo srityje veikia labai griežti principai, bet kai iškeliami fundamentalūs politiniai ideologiniai projektai, jų veiksmingumo ir tikrumo negalima patvirtinti gamtos mokslų metodais, eksperimentais. Socialinių mokslų srityje padariniai iš tikrųjų patikrinami praktiškai, bet išryškėja tik po daugybės metų ar net po dešimtmečių. Dažnai būna per vėlu, klasikinis pavyzdys yra komunistinis eksperimentas, kurį vykdė Sovietų Sąjunga ir Kinija XX amžiuje. Kai buvo atsitokėta, buvo per vėlu, nes praradus sąlytį su tikrove ir per toli nuo jos atitrūkus jį atkurti tampa per sunku.
Istorinių pavyzdžių apstu: kad ir Sovietų Sąjunga, kai pradėjo jai lemtingą karą Afganistane. Be abejo, jos vadovybė puikiai žinojo, kas tai per šalis, kad tai iš esmės dar feodalinio tipo visuomenė. Ji buvo užtvindyta sovietų agentais, kurie įspėjo, kad ši avantiūra yra labai pavojinga. Tačiau kas laimėjo? Be abejo, ideologinis angažavimasis, nes užsiimantis ideologine propaganda nejučia peržengia ribą, kai pradeda ja tikėti pats ir nugrimzta į beviltiškas iliuzijas. Sovietai nuoširdžiai patikėjo, kad Afganistane esąs kažkoks proletariatas, kuris nori atsikratyti išnaudotojų valdžios ir tik laukia išlaisvintojų. Kaip tas proletariatas pasitiko išlaisvintojus, žinome.
Lygiai tas pats atsitiko ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Žinome, kaip jos baigė savąjį karą Afganistane. Dabar jau visi pripažįsta, kad jie taip ir nesugebėjo apsispręsti, ko siekia toje šalyje.
Galiausiai turime pavyzdį, kuris yra visiškai naujas. Tai, be abejo, Vladimiras Putinas. Visiškai akivaizdu, kad net jeigu jo žvalgyba buvo absoliučiai beviltiška, kad buvo iššvaistytos milžiniškos lėšos, skirtos rengti vidaus sukilimą Ukrainoje žengiant rusų armijai, ir daugybė šitų dalykų buvo paprasčiausias melas ir egzistavo tik popieriuose, o pinigėliai tekėjo į kažkieno kišenes, vis dėlto iškyla klausimas, kaip žmogus, tarnavęs sovietų užsienio žvalgyboje, galėjo būti toks aklas. Principinis atsakymas yra aiškus – ideologinė autohipnozė. Šia prasme galima teigti, kad Putiną paradoksaliai pražudė tai, kad jis buvo superidėjiškas. Superidėjiškais – vyresnioji karta turbūt atsimena – ir sovietmečiu vadindavome tuos komjaunuolius ir komunistus propagandininkus, kurių sakomi dalykai kiekvienam sveiko proto žmogui keldavo šypseną.
Iliuzijoms pasidavė ne tik Putinas.
Bet kokios tos iliuzijos? Žinome, ko norėjo sovietai. Ar Putino noras buvo panašus, ar kitoks?
Putino vaizdinys buvo iš esmės sovietiškas, tik kitaip įpakuotas. Mat jeigu kalbame apie denacifikacijos programą, ta programa iš tikrųjų yra nuožmi, nes kaip tik šiomis dienomis vienas Rusijos Dūmos deputatas labai aiškiai pasakė, kad ukrainiečius reikia denacifikuoti. Iš esmės Ukrainos laukė siaubingi dalykai.
Ypač tų, kuriuos paėmė į savo teritoriją.
Taip, bet jeigu jie būtų užgrobę visą Ukrainą, visur būtų vykdomas totalinis valymas, kitaip tariant – denacifikavimas, kuris realiai būtų reiškęs, kad visi bent kokią tautinę valstybinę sąmonę turintys ukrainiečiai būtų buvę represuojami, o patys sąmoningiausi ir atkakliausi – tiesiog fiziškai naikinami. Tad natūraliai kyla klausimas, kokia yra sumaištis galvose? Tai štai – Putinas skelbia denacifikacijos programą, o tuo pat metu mūsų žiniasklaida, politologai aiškina, kad Putinas elgiasi kaip nacistas, kad jo režimas yra fašistinis arba nacistinis. Įsigilinkime, ką tai reiškia. Nacistas Putinas denacifikuoja ukrainiečių nacistus. Vadinasi, jeigu to prieštaravimo nepastebime, tai rodo, kad gyvename ideologinių vaizdinių pasaulyje. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad pastebėję tokį prieštaravimą, galėtume suprasti, koks iš tiesų yra priešininkas. Patetiškai teigti, kad tai yra naujas Hitleris, nieko neduoda. Šitas karas objektyviai lems, kad turės būti pertvarkoma tarptautinė geopolitinė ir saugumo architektūra, kad iš esmės turės įvykti – ir jau vyksta – milžiniški pokyčiai didžiulėje erdvėje, kurią vadiname eurazine. Šiuo atveju kalbėdamas apie Euraziją turiu omenyje ne tik putinišką euraziją, kaip jis ją supranta, nes įvardijant tiksliai Eurazija iš esmės yra žemės nuo Vladivostoko, kaip jie sako, iki Lisabonos. Taigi vyks grandioziniai pokyčiai ir tokiomis aplinkybėmis mes praktiškai neturime vieno svarbiausių įrankių – pertvarkymo idėjų. Jei nori sukurti naują pasaulio tvarką, toji konfigūracija turi būti tavo galvoje. Vadinasi, kad kas nors įvyktų, turi aiškiai suprasti, kokiomis idėjomis vadovaujiesi, ką jos iš tiesų reiškia ir kur tai gali nuvesti. Todėl ką reiškia, kad Putinas vadinamas nacistu? Kaip tai vyksta? Tariamas Putino nacizmas yra kildinamas iš tariamos sąsajos su Putino nacionalizmu. Na, Putinas nacionalistas gali kelti tik šypseną. Tie, kurie lengvai vartoja tokius apibūdinimus, pamiršta, kad politinei valdysenai negalima taikyti bet kokių idėjų ir bet kokių politinių programų. Kodėl Putinas iš principo negali būti nacionalistas? Todėl, kad imperinėje valstybėje nacionalistinė ideologija yra tiesiausias kelias į pilietinį karą ir valstybės sugriovimą. Natūraliai kyla klausimas, o kaip dėl nacionalizmo ir nacionalsocializmo sąsajos? Juk tereikia paskaityti garsiosios Hanos Arendt veikalą „Totalitarizmo ištakos“ ir tampa aišku, kad nacionalsocializmas nėra joks nacionalizmo tęsinys. Priešingai, savo giliausia esme nacionalsocializmas buvo internacionalinis reiškinys, nes nacionalsocializmo tikslas buvo peržengti tai, kas buvo vadinama tautiniu ribotumu. Pats Hitleris labai skeptiškai vertino vokiečius kaip tautą. Šnekos apie jo nacionalizmą yra nuolatos kartojama banalybė. Tačiau ne tik H. Arendt, bet ir kiti autoriai labai aiškiai yra atskleidę, kad XIX a. antrojoje pusėje vadinamąjį nacionalinį mąstymą keičia rasinis mąstymas. Ir jeigu tautas keičia rasės, tai reiškia, kad nacionalsocialistai kalba apie naują arijų rasę. Kokia yra pagrindinė Hitlerio mintis? Kad šiai rasei gali priklausyti įvairių tautų žmonės, ne tik vokiečiai, nes priklausomybė arijų rasei yra sąlygota ne tavo tautinio tapatumo, o tam tikrų antropologinių kriterijų, kurie nustatomi moksliškai ar veikiau – pseudomoksliškai.
Na, į slavus jis turėjo tokį, sakykime, rezervuotą požiūrį.
Taip, bet viskas yra gerokai sudėtingiau. Esminis dalykas yra toks – kas įkūnijo tą naująjį arijų rasės atstovą praktiškai? Akivaizdu – esesininkas. Visiškai užmirštama, kad Vermachtas buvo vokiečių armija, o SS buvo internacionalinė kariuomenė. SS divizijas turėjo daugybė tautų – ir valonai, Belgijos prancūzakalbiai, ir ukrainiečiai, ir latviai, net totoriai. Ką tai reiškia? Hitleris iš tikrųjų daug kalbėjo apie vokiečių tautą, bet tikrasis projektas buvo visai kitas – suvienyti Europą. Šio projekto ašis buvo vadinamoji Grosswirtschaftsraum koncepcija – didžioji ekonominė Europos erdvė iki Uralo, tai šiandien vadintume kelių lygių Europa. Todėl Hitleris naikino valstybes – Lenkiją, Čekoslovakiją ir kitas, tačiau tuo pat metu radosi ir kitos valstybės – Moravija, Kroatija ir t. t. Taigi jis įsivaizdavo, kad turi būti tos Europos branduolys, labiausiai įkūnijantis arijų rasės principą. Šioje valstybėje galėjo ir turėjo dominuoti tai, ką galėtume vadinti buvusia Karolio Didžiojo imperija. Privilegijuota teritorija, be abejo, būtų buvusi Vokietija, Skandinavijos šalys, dabartinis Beniliuksas. Tų, kurie yra prastesni, padėtis, žinoma, būtų kitokia. Labai svarbu suprasti tai, kad kalbos apie Vokietiją buvo iš esmės mobilizacinė priemonė. Įgyvendinant šį projektą reikėjo nuo ko nors pradėti, reikėjo branduolio. Todėl tie, kurie įžvalgiai tyrinėja ideologinius ir politinius Reicho ir jo avantiūrų pagrindus, labai aiškiai išskyrė, kas buvo tikroji projekto esmė. Ją iš tikrųjų suvokė ir realizavo Reicho elitas, kuris glaudžiai bendradarbiavo su jiems ideologiškai artimais žmonėmis kitose Europos šalyse. Ir visai kas kita buvo paprasti vokiečiai, kuriuos kitaip mobilizuoti ir nebuvo įmanoma, kaip tik kalbėti apie didžiąją Vokietiją. Ši analogija yra labai svarbi ir norint suprasti Putiną. Visi, kurie tvirtina, kad tai esąs vos ne nacionalsocialistinis režimas, kažkodėl nemato, kaip atrodė gegužės 9-osios paradas, kuriame Putinas pasakė praktiškai desperatišką kalbą. Kokia vėliava buvo nešama? Sovietų Sąjungos vėliava.
Jis galėtų būti vadinamas kokiu naujuoju Stalinu.
Kieno iniciatyva ir kodėl atsirado pavadinimas nacis? Jis nėra atsitiktinis. Tai buvo Stalino iniciatyva. Priežastis buvo labai paprasta. Tikrasis Hitlerio partijos pavadinimas buvo Vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partija. Kokia prasmė trumpinti pavadinimą? Todėl, kad jeigu būtų plačiai vartojamas žodis socialistinė, automatiškai kiltų asociacijų ir klausimų, kokios vis dėlto tos politinės jėgos sąsajos su komunistiniu judėjimu? Ar nesama jų bendrų ištakų? Kai pradedi gilintis, daug kas ima aiškėti. Kaip savo veiklą pradėjo Musolinis? Jis buvo socialistas. Ir labai radikalus. Vadinasi, virsmas iš komunisto į fašistą ir nacionalsocialistą yra daug lengvesnis, nei atrodo. Jau kas kas, bet Ribentropas buvo labai svarbus žmogus Vokietijoje ir tikrai neturėjo pagrindo veidmainiauti prieš save, kai grįžęs iš Maskvos po mums lemtingo pakto sudarymo savo dienoraštyje parašė: „Kokia buvo nuostabi atmosfera Kremliuje! Jaučiausi kaip tarp senų partijos draugų.“
Iš kur Sovietų Rusijoje gali būti idėjinė dirva fašizmui arba nacionalsocializmui, jei 30 metų po imperijos žlugimo paprastų Rusijos piliečių sąmonė iš esmės yra visiškai nepasikeitusi? Tą galų gale įkūnija ir Lenino mauzoliejus. Tai, be abejo, nėra atsitiktinumas. Kodėl? Todėl, kad Putinas puikiai suprato, jog Lenino nėra kuo pakeisti. Ta istorinė sąmonė arba istorinis pasakojimas, kuris buvo formuojamas 70 sovietmečio metų, negalėjo išnykti, nes nebuvo lygiaverčio pakaitalo. Tačiau įvyko kitas dalykas. Tą istorinį pasakojimą reikėjo adaptuoti prie naujų realijų. Kitaip tariant, kai buvo pralaimėtas Šaltasis karas, tiesmukiškai kartoti Lenino teiginius buvo nebeįmanoma. Šį kelią Rusija buvo nuėjusi jau anksčiau – prisiminkime, kaip vyko šalies evoliucija. Leninas pradėjo nuo vizijos, kad bolševikų perversmas, kurį iškilmingai pavadino revoliucija, netrukus baigsis pasauliniu revoliuciniu gaisru. Tuchačevskis puolė Lenkiją siekdamas vienintelio tikslo – įžiebti pasaulinę revoliuciją visur. Rusijos bolševikai iš pradžių manė esą tik savotiškas detonatorius ir kurį laiką net būta tam tikrų iliuzijų, kad šis pasaulinės revoliucijos projektas gali pavykti, nes komunistinis projektas yra globalus. Komunistai trumpam užgrobė valdžią Vengrijoje, Bavarijoje, galų gale Vokietijoje taip pat mėginta įgyvendinti revoliuciją. Galiausiai visa tai žlugo. Ir ką reikėjo daryti? Prisitaikyti prie naujų realijų. Jeigu negalima toliau vykdyti permanentinės revoliucijos, kurios tikslas eksportuoti šitą naują santvarką į kitas pasaulio šalis, iškilo klausimas, kaip gyventi kapitalistinių šalių apsuptyje? Leninas šito klausimo iš esmės jau nebesprendė – per anksti mirė.
Tačiau jį ėmėsi spręsti Stalinas. Kokie esminiai vidaus politikos pokyčiai įvyko jam valdant? Būtent pokyčiai, dėl kurių, beje, Rusijos dabartiniai putinistai iš esmės šlovina Staliną ir koneveikia Leniną? Kada dar buvo iliuzijų dėl pasaulinės proletariato respublikos, Leninas tą modelį taikė ir Sovietų Sąjungai. Vyko ginčas, kokia turi būti Sovietų Sąjungos sandara. Stalinas siūlė vadinamąjį autonomizacijos projektą. Jo esmė: Rusija turi būti būsimosios imperijos – Sovietų Sąjungos – branduolys, o pakraščiai turi gauti autonomiją. Stalinas suprato, kad vis dėlto nacionalinį klausimą spręsti reikia, nes tai buvo vienas veiksnių, kuris sugriovė Rusijos imperiją. Leninas vadovavosi radikaliai internacionalistine nuostata. Jis sukūrė nominaliai suverenių valstybių sąjungą. Šiandien jo kritikai ir Stalino gerbėjai tvirtina, kad tai buvo didžiausia bomba, kokią buvo galima padėti po Rusijos pamatais, o Leninas esąs išdavikas. Sąjungos kūrimosi istorija yra daug įdomesnė, nei dažnai manoma. Pavyzdžiui, būsimųjų respublikų vadovai komunistai, nacionalinis, sakykim, revoliucinis avangardas, veržėsi į Sąjungą. Lietuvoje turėjome Vinco Mickevičiaus-Kapsuko pavyzdį. Šis komunistas buvo labai keista figūra. Viena vertus, jis tiesiog garbino Vincą Kudirką, bet tuo pat metu galvotrūkčiais skubėjo kurti Litbelą. Ir jei Lietuvos istorija nebūtų susiklosčiusi palankiai, Kapsukas būtų net nemirktelėjęs įstojęs į Sovietų Sąjungą.
Tai štai tokie „internacionalistai“ taip veržėsi į Sovietų Sąjungą, kad Maskva kurį laiką netgi stabdė jų entuziazmą. Vėliau, ketvirtajame dešimtmetyje, daugelį tų entuziastų Stalinas paprasčiausiai sušaudė. Sovietų Sąjungoje buvo forsuotai kuriamos vadinamosios socialistinės nacijos. Daugeliui tų tautų – mums tai nebuvo aktualu – buvo sukurtos net abėcėlės, beje, lotynišku pagrindu. Buvo pradėti leisti laikraščiai tautinėmis kalbomis. Tai buvo vadinama nacionalinės inteligentijos kūrimu. Galiausiai vadinamosioms respublikoms atsirado ir tam tikras kultūrinis pagrindas – kažkuo tapti. Mat konsolidavus kultūrinę tapatybę, tam tikru mastu įtvirtinus vietos kalbas pradėjo busti tai, ką vadintume jau ir tautinės politinės savimonės pradais.
Apie kurias valstybes Jūs kalbate?
Tas procesas – tautų kūrimosi programa – vyko visoje Sovietų Sąjungoje – Rusijos tautos, totoriai, dideliu mastu Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, pavyzdžiui, Kazachstane. Stalinas suprato iš to kylančią grėsmę. Buvo žaibiškai panaikintos lotyniškos abėcėlės ir pereita prie kirilicos, nes buvo suprasta, ką reiškia lotyniška abėcėlė. Baltarusių ir ukrainiečių likimas šiuo požiūriu yra tipiškas. Sovietų išugdyta nacionalinė inteligentija buvo likviduota, kad nebūtų jokių valstybinių aspiracijų. Ir, aišku, vieno imperijos skaudulio jau nebebuvo galima kitaip pašalinti – tai Ukraina. Nes Holodomoras, be abejo, buvo drastiška, neapsakomai žiauri, barbariška priemonė iš esmės numalšinti arba tiksliau – užkardyti tai, kas neišvengiamai būtų virtę dar vienu Ukrainos nacionalinio išsivadavimo karu.
Kai kurie sako, kad Holodomoras vyko didesnėje teritorijoje negu Ukraina. Ką jie bandė pasiekti savo stepėse?
Holodomoras iš tiesų apėmė didesnę teritoriją negu Ukraina, jis palietė ir Kubanę, dabar priklausančią Rusijai. Kubanė tada buvo ukrainietiška, nes jos kazokai daugiausia buvo ukrainiečiai. Todėl kai mėginama teisinti Holodomorą, atseit tai buvo ne genocidas, nes badu mirė taip pat rusų ir kitų tautų žmonių, iš tikrųjų slepiamas faktas, kad politiškai Holodomoras buvo nutaikytas tik į ukrainiečius. Tiesa, toje teritorijoje gyveno kitų tautybių, niekas nesismulkino ir į mirtį siuntė visus. Stalino laikais prasidėjo didžiulis Sovietų Sąjungos denacionalizavimas, kaip sakytume šiandien – kova su visokiais nacionalistiniais, tautiniais prietarais ir panašiai. Bet užklupo Antrasis pasaulinis karas. Prasidėjo kampanija: išlaikant internacionalistinę retoriką, imta skleisti mintis: broliškos tautos lygios, tačiau vis dėlto yra viena ypatinga tauta – jas suvienijusi rusų tauta.
Šiandien Rusijos politiniuose sluoksniuose ji vadinama valstybę steigianti tauta. Šitas motyvas buvo stiprinamas pamažu, pirmiausia griaunant tautinės savimonės apraiškas kitur – likviduojant arba labai apribojant mokyklas tautinėmis kalbomis ir panašiai. Galiausiai tai pratrūko per Antrąjį pasaulinį karą. Štai tada išryškėjo, kad vis dėlto net labiausiai internacionalinė imperija negali išsilaikyti be to, kas vadinama etniniu pagrindu. To, kas pagarsėjusio Timofejaus Sergeicevo straipsnyje vadinama etniniu tapatybės komponentu, kurį ukrainiečių atveju siūloma „nunulinti“, išvalyti. Stalinas buvo priverstas įvertinti, kad už internacionalinę sovietinę tėvynę niekas neketina mirti ir tada staiga prisiminė, kad reikia ginti šventąją Rusiją. Staiga buvo prisiminta viskas – netgi žiauriai persekiota stačiatikių bažnyčia. Griebtasi visko, kas įmanoma. Galiausiai tokios grėsmės akivaizdoje atsirado Šešioliktoji lietuviškoji divizija. Ir ne tik ji, bet ir kitų tautų vadinamosios nacionalinės divizijos.
Taigi galima kiek nori kalbėti apie arijų rasę, galima kiek nori kalbėti apie internacionalinį sovietinį žmogų ir kokias nors jų vertybes ar tikslus, bet praktikoje šie vaizdiniai neveikia. Neveikia todėl, kad giliausia priežastis, kuri verčia žmones aukotis ir net mirti, yra labai paprasta. Jie turi savo žemę, gyvena joje, kaip supranta ir išmano, ir pageidauja, kad niekas jų žemės neatimtų, jų nepaverstų vergais ir nenurodinėtų, kaip gyventi.
Prigimtiniai dalykai.
Taip, prigimtiniai dalykai, kuriuos kaip tik ir buvo mėginama eliminuoti. Ką daro Putinas? Putinas, išlaikydamas sovietinės imperijos atkūrimo projektą, puikiai supranta, kad įprastinio rusiško nacionalizmo neįmanoma įdiegti. Lygiai taip pat supranta, kad ir kiek pasitelktų patriarchą Kirilą šventinti šitą karą, po 70 sovietų valdžios metų valstybės neįmanoma statyti ant ortodoksijos pamatų. Stačiatikybė nebėra pakankamai mobilizuojantis veiksnys, todėl ir atsiranda rusų pasaulio koncepcija. Tačiau ši koncepcija nenumato kokio nors rusiškumo atkūrimo įprastine prasme. Rusų pasaulio koncepcija vieną kartą jau buvo diegiama. Ką reiškia vadinamoji rusifikacijos politika Sovietų Sąjungoje?
Tai reiškia denacifikaciją.
Taip. Faktiškai rusifikacijos politika reiškia denacifikaciją ta prasme, kad ji kovojo, kaip rusai dabar kovoja, su gelminiu tautiškumu. Siekta paversti visus SSRS gyventojus ištautintais rusakalbiais. Tačiau, antra vertus, net ir patys rusai negalėjo laisvai plėtoti savo autentiškos istorinės atminties, nes buvo įsipareigoję daug platesniam projektui. Stengtasi ištrinti tokią istorinę atmintį, o kalbant apie atskiras tautas – faktiškai eliminuoti kalbas ir visa kita, sukurti tai, kas sovietmečiu tilpo į formulę: „Koks skirtumas – rusas, gruzinas, ukrainietis ar kazachas? Mes visi – tarybiniai žmonės“. Negelminis tautiškumas reiškia, kad visi tie žmonės idealiu atveju turėjo kalbėti rusiškai. Todėl nuo mokyklos pamažu visur buvo vykdoma rusifikavimo programa. Buvo galima pasilikti tam tikrus nepavojingus etninius komponentus, savo kalba dainuoti dainas. Vieni galėjo mėgti cepelinus, kiti – šašlykus. Būtent toks turėjo būti politiškai neutralizuotas tautiškumas. Politinis tautiškumas reiškia tokį savimonės lygmenį, kai tautinė savivoka tampa pagrindu ir paskata organizuotis politiškai į nepriklausomą valstybę arba kokį nors politinį darinį. Šią koncepciją Putino Rusijoje atitinka eurazizmas, kurį skleidžia Aleksandras Duginas. Įdomus dalykas: Lietuvos akademiniuose sluoksniuose jis faktiškai nėra tyrinėtas. Eurazizmo koncepcija iš esmės yra tam tikra intelektualinė schema, kuri pakeičia primityvią sovietinę internacionalinę schemą. Galima teigti, kad savo esme internacionalinio eurazizmo naujas rūbas reiškia tai, kad pagal šią koncepciją Eurazija turi būti milžiniškas regionas, kuriame etninės grupės išsaugo teisę į tam tikrą kultūrinę saviraišką. Tačiau šito regiono centras turi būti rusų pasaulis. Tai reiškia, kad iš principo būtų atkurta sovietinė imperija. Pati rusų pasaulio sąvoka yra dviprasmiška. Viena vertus, ji tarsi suponuoja, kad tai bus rusų dominuojama, absoliučiai valdoma imperija.
O iš tikrųjų tai tik futliaras.
Taip, milžiniško masto futliaras. Bet šita sąvoka atlieka būtent tą pačią mobilizacinę funkciją, kokią nacionalsocializmo doktrinoje ir politikoje atliko pataikavimas vokiečių nacionaliniams sentimentams.
Laukite tęsinio.
gyvuliukai.
kalinių (zekų) mentaliteto
Karo nugalėtojai vykdo deeuropietizaciją, vadinasi, ir delituanizaciją – mažos tautos didžiūnų pasmerktos asimiliacijai, išnykimui.
– Neišjungtųjų komunistpalaikių (kgb’istų stribvaikių, …) sukurta ir palaikoma konclagerinė sistema Lietuvoje panašėja į pragarą, o NS Vytautas Radžvilas kosmose skraido. – Dėl Tautos išlikimo ir amžino gyvavimo, ieškomas Tautos vado vertas vyras, kad sukurti tikrą politinę partiją: Lietuvos naudai d_i_r_b_a_n_č_i_ą; su daugiau nei milijono gyventojų simpatijomis stiprią tvirtą. *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** *** – Lyginant su Anglija, Lietuvoje galėtų laimingai gyventi 25 milijonai(!!!) mūsų, bet 30 metų mes varomi iš savo gimtinės – Lietuvos. Dar prieš keliolika metų, Lietuva buvo linksniuojama, kaip sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje. – 30 (80, 200) metų buvo žudoma Tauta, naikinama Lietuva, carinių budelių maskvėnų, bolševikinių komunistinių budelių maskvėnų, neišjungtų maskvėnų komunistinių kolaborantų –… Skaityti daugiau »
Jau 8 paskutinieji seimai – antikonstituciniai (n_e_l_i_g_i_t_i_m_ū_s), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neligitimaus (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2022 liepos 28
Aha, profesoriau, “Hitleris naikino valstybes – Lenkiją, Čekoslovakiją ir kitas, tačiau tuo pat metu radosi ir kitos valstybės – Moravija, Kroatija ir t. t.’, vadinasi, kūrė kitas. Pamiršai, profesoriau, kad Lenkija naikino lietuvius, okupavusi trečdalį etninės Lietuvos. Ką lenkai dare Vilniuje su lietuviais iki tol, kol atėjo Raudonoji armija į Vilnių 1944 metais? Kas nutiko Draučiuose, pamiršote? Kas vyksta Eišiškėse arba Šalčininkuose irgi neaišku, ane? Kam ten ruošiamasi, jeigu kas? Permainoms ruošiasi visi, o kam ruošiasi neosovietinis lietuvių elitas – edukuotieji, vakcinuotieji, nežinot? Kam ruošiasi Kapsukės absolventai? Žinoma, aš ne visus VU absolventus kritikuoju arba smerkiu už atvirą antilietuvišką veiklą, poziciją ir sąmokslus prieš Lietuvių tautą. Bet prolietuviškų absolventų yra mažuma, todėl remiuosi dauguma. Remtis mažuma be įtakos nelogiška. Gražios… Skaityti daugiau »
profesoriau, mokykitės kol J. Milaitis gyvas, jis jau nebe koks nors prasčiokas, kokių buvo visą gyvenimą, o „tiksliukas“ (slapta baigė Plechanovo akademiją, kaip V. Uspaskich), todėl žino viską.
Tai anksčiau VU ir net VDU docentus ir „prapiesorius“ dėjo į šuns dienas ir maišė su žemėm, dabar – persitvarkė ir persiorentavo ir kaip sako: „aš ne visus VU absolventus kritikuoju“, taigi jums, profesoriau, pasisekė, ir ateityje bus taikoma išimtis, galite tuo pagristai didžiuotis.
Jis ir apie Himarsus žino, kuriuos latviai ruošiasi pirkti, bet nežino, kad Latvija, tai ne Ukraina, ir kad Latvijoje nėra JAV karinių bazių, pasufleruokite tam žurnalistui, kuris iš jūsų ėmė interviu, gal pasikvies, juk tauta privalo žinoti.
tiesiog reikia moketi daug sakyti ir nieko zmogiskai nepasakyti,nes dar bus ir tesinys…,tai akademinis pliurpalimas.
klaiku ir net gėda skaityti to idioto briedą, manipuliacijas ir netgi melą ! – tipiškas tamsus ir tolydžio bunkantis pliurpys :)) – pliurpalai apie senesnius istorinius dar dar, bet kaip tik kalba pasisuka apie rusiją ir šizoukropiją, tai tik spėk spjaudytis nuo propagandinių klišių ir mitų 🙂 ; profesorius, bl. :))) – kaip iš troleibuso taksas …
Skaityk armstrongeconomics.com.
Ar baigdamas savo kalbą/ rašinį, atsimeni apie ką pradėjai?
Pabandyk sukoncentruoti tą tekstą 20 kartų suglausdamas.
Jei turi vertingų minčių, kam jas savo logorėja terši?
nžn. kas tas e.jusys, bet panašu, kad koks tai visai šviežiai iškeptas lansbergidės veršiokas :))) – debilesnį klausimą galėjo išstumti tik dar šviežesnis zombis : “Profesoriau, Kremlius vykdo denacifikaciją Ukrainoje, ir visi suprantame, ką tai reiškia. Kaip teoriškai paaiškinti šį reiškinį, kokie Rusijos tikslai?“ – tipo: “visi suprantame ką tai reiškia“, bet taip, kaip supranta “profesorius“, mes dar nesuprantame :)))) – džiugu, aišku, už “visus“ – tokius bolševikiškai “supratlyvus, bet kabo klausimas, kas tie “visi“, ir kodėl , atsiprašant profesorius, nėra tie “visi“, bei ką reikia daryti, jei profesoriaus, atsiprašant, “teorinis paaiškinimas“ stipriai skirsis nuo “visų supratimo“ ? :)))) – vienžo cirkas 🙂 – o jei analizuot visą“profesoriaus“ “paaiškinimą“ iš pagrindų, tai cirko užtektų ilgiems mėnesiams į priekį 🙂 –… Skaityti daugiau »
Antikonstitucinio (neligitimaus) seimo rinkimuose, net narkomanai buvo išrinkti ir dabar valdančiųjų gretose būdami siautėja, o Vytautas Radžvilas net antroje vietoje po Lietuvos priešų gaujos Šimonytės atsidūręs nepateko į seimo kirmėlyną.
NS partijai reikia l didelių pakeitimų:
– kito vadovo (nes Vytautui Radžvilui dera tik NS garbės nario titulas);
– kitokios sudėties valdybos;
– kitokios sudėties tarybos;
– kitokios programos;
– tobulo veiksmų plano, Lietuvos bei Tautos naudai veikti (planas be pinigų nėra planas).
Lietuvai reikalinga visiškai atsinaujinusi NS partija.
yellow, pagal tave, kokia partija galėtų gerai dirbti seime Tautai bei Lietuvai, o ne svetimšalių naudai?
Putinas niekada netarnavo uzsienio zvalgyboje. Meluoji radzvilai. Jis buvo saugumietis ir seke savus .
Laisvas Laikraštis kėlė visus pūlinius į paviršių.Pūliniams pasidarė gėda ar išsigando,todėl ir uždarė.Tegyvuoja demokratija ,žodžio laisvė ,lygiateisiškumas ir t.t.
Ėlėrtė skuba pranešti :
https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1748198/karas-isjudino-svarbius-pokycius-es-viena-pati-valstybe-pasaulineje-arenoje-negali-nicnieko
perskaičiau radžvilo pezalus apie h(g)olodomorą …, – ir neliko nė menkiausios abejonės, jog tai yra buka, tamsi propagandoninė tvartelinė padugnė …, — badas ištiko absoliučiai visus tsrs agrarinius regionus, įskaitant ir kazachztaną, ir sibiro regionus, kur buvo auginami javai ! – masinio bado priežastys buvo kompleksinės, pradedant gamtinėmis , ir baigiant sunkia tsrs ekonomine padėtim, kai už industrializacijai būtinas prekes buvo atsiskaitoma ir auksu, ir grūdais, kurie buvo tiesiog iki nulio atimami iš valstiečių ! – taigi, prisidėjo ir bolševikinė ura-kompaneiščina, kai pirma daroma, o paskui galvojama ! – lygiai taip, kaip dabar eurokolchoze ir lansberginėj šiknaskylėj ! ; negana to, tokio tipo masinis badas tuo laikmečiu, tik skirtingais metais buvo daugelyje pasaulio vietų, įskaitant ir patį pindostaną ! —… Skaityti daugiau »
tokių partijų nebuvo, nėra, ir nenusimato ! – priežastis paprasta : šizolitchūanija de facto yra kolektyvinio pindosyno kolonija, ir sistema/režimas jokiu būdu ne(da)leis, kad politiniame lauke atsirastų partijos, ginančios nacionalinius interesus …, – visų “legitimių“ partijų patekimo į litsovietą sąlyga yra rusofobija …, – jei nebus rusofobijos, šizolitchūanijos (tipo) pornosklaida tokias partijas suvalgys gyvas, t.y. apdoros veršių smegenis taip, kad tik paskutinėms “baltoms varnoms“ dar norėsis balsuoti už tokias partijas :))) – ,žo , pindosinis totalitarizmas ir neokolonializmas visame gražume …, —- o rusofobija yra tas ideologinis “elementas“, kuris užkardo bet kokių nacionalinių interesų gynimą …, – rusofobija, kaip ir visa apgailėtina ubagė (visomis prasmėmis) lansbergidė, yra tik įrankis, tik padargas, tik toolsas pindostano letenose, kovoje su rusija …, –… Skaityti daugiau »
Pats gal iš LRT melagyno, kad taip gerai čia viską pameluoji?
yellow, carinę rusija ir bolševikinė (komunistinė) rusija buvo ištrynusi Lietuvos vardą iš pasaulinio žemėlapio. Gerai ar blogai rusai buvo padarę? Kaip manai?
(pataisyta)
yellow, carinė rusija ir bolševikinė (komunistinė) rusija buvo ištrynusi Lietuvos vardą iš pasaulinio žemėlapio. Gerai ar blogai rusai buvo padarę? Kaip manai?
(pataisyta patikslinta)
yellow, carinė rusija ir bolševikinė (komunistinė) rusija buvo ištrynusi Lietuvos vardą iš pasaulinio valstybių žemėlapio. Gerai ar blogai rusai buvo padarę? Kaip manai?
nežinau iš kokių radžvilų ar kitokių idiotų kliedesių pats imi tokius absurdus, , bet, atsiribojus nuo tamstos briedo, galima deklaruoti, kad joks sveiko proto žmogus nepasakys, jog kažkoks kažko trynimas iš žemėlapio, ar šlavimas nuo žemės paviršiaus, gali būti gerai ! – išskyrus nacistų naikinimą, suprantama …, – o rusijos imperija, iš principo nė kuo nesiskyrė nuo kitų imperijų, kurios buvo to laikmečio, tos epochos pasaulinių kolonialistinių realijų forma (viena iš formų) …, – bet matau, kad tamsta nė iš tolo ne tas oponentas, su kuriuo būtų įmanoma bent minimaliai dalykišlai ir argumentuotai kalbėti apie istorinius labirintus :))) ——- na, o kas dėl bolševikinės rusijos, tai tamsta žinai istoriją taip, kaip mano katinas astronomiją…, – net gėda matant, kokią kokybišką… Skaityti daugiau »
Putinas nedirbo Tarybų Sąjungos ( ne Sovietų,bet Tarybų ) užsienio žvalgyboje,Putinas dirbo KGB.Pats Putinas tai pripažysta,kad KGB tai jo antrieji namai.O štai mūsų dabartiniai inteligentai savo ryšius su KGB slepia.
TARYBŲ SĄJUNGOS laikais tiek Putinas,tiek V.Radžviliokas buvo uolūs KGB-istai.
Tik Putinas tai pripažysta,o mūsiškiai yra įsislaptinę 75 metams.
Isislaptinęs 75 metams ir varo čia demagogiją šitas politikos parazitas.
Paskaityk svetainės pavadinimą – TIESOS,TIESOS,TIESOS.Nebelaukiu jokio tęsinio,šlykštu jau nuo šito melo.Bando maskuoti Putiną mūsų profesorius,nes jeigu Putinas apsišvies tai gali ateiti teisybė ir apie V.R. praeitį.Net neskaičiau straipsnio,tik komentarus,nors komentarai daugumoje teisingi.
Putinas nebijo prisipažinti dirbęs KGB,o mūsų Vytukas tai šito bijo kaip velnias kryžiaus.
Vytukui nereikėjo ten būt, nes už tam tikrus nuopelnus turėjo apsaugą nuo KGB, pavyzdžiui, už Vito slėpimą ir t.t. O va jo suolo draugeliui reikėjo, kad būtų paleistas ir galėtų dirbti ten, kur dirbo.
Vis tik Radžvilas,pasirodo, yra ypač stambaus kalibro kvailys ,arba….Taigi ir arkliui aišku,kad Putinas siekia „išvalyti” ukrainiečių rasę .
Tai – baisus maskolių ,ne tik putino,deja,nusikaltimas žmogiškumui nukreiptas prieš ukrainiečių naciją (tautą)..Ir tai visoj lietuviškoj spaudoj logiškai (nesu ir neturiu ambicijų į kažkokį išskirtinumą – tą mato kiekvienas )ir vadinama nacizmu .
Nebaisu, drauguži, nes mus, lietuvius, pastoviai visi aplink denacifikuoja, ypač LRT dezistės ir Kapsukė neatsilieka – denacifikuoja ir denacifikuoja. Amerika stojo į karą prieš Vokietiją su Anglija ir Prancūzija dėl Lenkijos, dėl greitkelio ir geležinkelio per Lenkų koridorių, dėl Danzig’o miesto, o va dėl ukrainiečių patriotų kažin kodėl nestoja. Gal žinote kodėl? Negi ir čia jau yra slaptas, jau antrasis Čerčilio-Stalino susitarimas, kuris vadintųsi kaip?
VVU nepaisant sovietinio stogo ir kuravimo isugde kazka galinti sukurti naujo ir naudingo(taip kad tai nebutu atskyrai), taciau tokie issivazinejo. Liko produktai kuriu pagrindine funkcija krust smegenis tun, kurie priversti klausytis. Radzvilas prie tokiu. Kodel taip manau? Pagal pozymius, kad doras mokslininkas ar ideju novatorius pirmiausia suformuoja problema ir minti, steitmenta, kredo, tvirtinima KA JIS NORI PASAKYTI. Po to(dar karta PO TO!) teikia argumentus kodel taip galvoja ir ka reikia daryti sprest problema ar priesveiksmi jai. Jeigu ideja nesavalaike ar neaktuali – taip manantys neeikvos savo laiko. Sitas gi save apsviestunu su regalijomis laikantis VVU proto p…syklos produktas 15 min. pucia migla idejiskai apdorodomas jus kalbedamas bendrus ir karts nuo karto neirodytus dalykus(naciu ir komiu bendroji kilme ir ju samplaikos… Skaityti daugiau »
Tiesosui Radz.:
Buti etatiniu enkavedistu ir NKVD informatoriumi 2 dideli skirtumai. Pirmieji buvo normaliu zmoniu nemegiami, antrieji niekinami. Juos niekino net patys enkavedistai ir neformaliai vadino juos „subinemis”(rusiskai „zhopa”). Buvo net toks enkavedistu folkloro priezodis: kai nera informacijos, tai ir subines bezdejimas lakstingalos giesme(rusiskai „na bezrybje i zhopa solovej”).
Putinas buvo per durnas zvalgybinei veiklai uzsienio rezidenturoje – jam taip ir pasake(pasak Juriju Sveca). Jo darbas buvo priziureti savus DDR; verbuoti stukacius(zhopas)ir sekti kas vyksta, ka zmones galvoja.
Radz? – nepagautas ne vagis. Siaip mazgaj…bas. Mokesi jis realiai, o ne del „pauksciuko”. Jeigu Sovietijoje mozgoj…bas (kueris nieko konkreciai nezino ir nemoka) vazinedavo po uzsienius (Laisvaji pasauli ypac) – pirmas pozymis,kad zmogus yra „zhopa”. Radzvilas – nevazinejo. Gal nespejo.
Baisiam ponuliui: Tai kas vyksta Rusijoje sociume ateities sociologu tyrimo objektas. Nors pagal rezultatus tai tipinis totalitarizmas, jo skyriamuju pozymiu nera. Tai yra nera oficialios ideologijos. Visa ta koloradini, „rusu pasaulio” ar pradzioje(2000-2005mm) net demokratini brieda reiske ne valdzia, o privacios medijos. Valdzia tarsi stovi nuosaleje nepriestaraudama, bet ir nepritardama. Dabar ima aisketi, kad medios suokiancios „ne tas” giesmes nubankrotinamos, o jei savininkai uzsispyre – sodinami. Tai yra tai totalitarizmo kazkokia nauja mimikrija, kur oficialios ideologijos nera. Yra kazkokia ideja kurios reiskejai nepersekiojami , o uzkulysiuose palaikomi. Ir tapati „palaikoma” ideja gali nemirktelejusi pasikeist. Pvz. jau rytoj apie Novorosijos mema, „russkij mir” valdzia gali pasakyti: Ka jus, ka jus! Mes sito niekada nesakeme. Tai ne musu oficialus poziuris. Su eiliniu… Skaityti daugiau »