Šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių atmintyje visam laikui įsirėžė Eglės Bučelytės vesta žinių laida SSRS kariuomenei jau veržiantis į LRT pastatą. O ypač ir labiausiai – eteryje nuskambėję nerimastingi diktorės žodžiai: JIE JAU ČIA! Ir galiausiai – slapta kamera nufilmuoti koridoriumi su atkištais automatais sėlinančių ir pasiruošusių žudyti okupantų smogikų kadrai. Po jų stojo tamsa.
LRT keliems mėnesiams tapo Kremliaus televizija. M. Burokevičiaus TSKP platformininkų melą apie Lietuvą ir Sąjūdžio laisvės kovą skleidusia kaspervizija. Laimė, tai buvo tik užgrobimo farsas. Tikroji LRT liko neužgrobta, nes laisvės dvasia nepasitraukė iš Lietuvai likusių ištikimų jos darbuotojų protų ir širdžių.
Praslinko trisdešimt metų. O kaip su ta laisvės dvasia šiandien? Atidžiai įsiskaitykime į naujojo LRT portalo redaktoriaus Mindaugo Jackevičiaus reguliarius Rūtą Vanagaitę „atplovinėjančius“ interviu. Įsiklausykime į LRT radijo eteryje nuskambėjusį pokalbį su R. Vanagaite (ČIA).
Nekišdami galvos į smėlį kaip tie stručiai, atvirai ir sąžiningai paklauskime savęs: kuo visi šie pokalbiai su atvirai Kremliaus propagandą varančia jo įtakos agente skiriasi nuo melo ir šmeižto srautus ant Lietuvos pylusios kremlinės kaspervizijos laidų? Taip pat paklauskime savęs: ar tikrai nėra skirtumo tarp E. Bučelytės parodytos drąsos, savitvardos ir – nebijokime šio žodžio – ištikimybės Lietuvai net didžiulio pavojaus ir visiškos nežinomybės akivaizdoje ir meilikavimo į nacionalinio transliuotojo studiją netrukdomai sugrįžusiai dergti Lietuvos šių dienų burokevičininkei?
Todėl metas pažvelgti į tikrovę atvertomis akimis ir pasakyti patiems sau: JIE JAU ČIA: LRT vėl užgrobta! Tik šįkart Kremlius padarė tai tyliai ir nepastebimai, garsiai šūkaujančios apie jo keliamą pavojų, bet iš tikrųjų veikiančios kaip Šeštoji jo kolona ir kasančios duobę Lietuvai naujosios LRT administracijos rankomis.
Jau maža pasakyti, kad nacionalinis transliuotojas paverstas antilietuviškos propagandos ir antivalstybinės ardomosios veiklos įrankiu. Kaip rodo daugelis panašios dvasios ir turinio laidų, Lietuvos pakasynos įgijo tokį mastą ir įsismarkavo tiek, kad faktiškai virto tikra antivalstybine orgija. Jeigu tai nebus sustabdyta, iš vidaus „savųjų“ rankomis griaunama Lietuvos valstybė žlugs. Užges kaip prieš trisdešimt metų užgeso mūsų televizorių ekranai.
Šitaip neišvengiamai įvyks todėl, kad ši valstybė, o tiksliau, jos baili ir prisitaikėliška valdžia, nesugeba, nemoka, o blogiausia – nenori jos ginti. Kaip jau ne kartą buvo Lietuvos istorijoje, paskutine jos gynybos siena teks tapti savarankiškai, be valdžios vadovavimo ir pagalbos turintiems stoti į mūšį už savo šalį ir laisvę piliečiams.
Susitikimo ir būrimosi vieta ir laikas: KETVIRTADIENIS, RUGSĖJO 5-OJI, 18 VAL. S. DAUKANTO AIKŠTĖ.
Po to visi einame pagerbti Joną Noreiką–Generolą Vėtrą.