KGB agentūra jos užvaldytoje Lietuvos valstybėje toliau skina pergalę po pergalės. Seimas tik ką įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją patikrinti, ar būsimieji kandidatai į Seimą rudenį vyksiančiuose rinkimuose nebendradarbiavo su KGB. Pats savaime toks įpareigojimas teisingas. Nieko blogo ar juo labiau baisaus neįvyks, jeigu bus pasidomėta kandidatų praeitimi.
Bėda slypi kitur. Šis įpareigojimas tėra dūmų širma, turinti nukreipti dėmesį nuo Lietuvai iš tiesų pavojingos Seimo tik ką priimtos įstatymo pataisos (žr. ČIA).
Ji leidžia nuslėpusiems savo KGB’istinę praeitį aukštiems pareigūnams, net tam paaiškėjus, toliau netrukdomai plušėti brangiosios Tėvynės labui. Net diplomatams. KGB’istas Seime – nieko gero ir net koktu. Bet blaiviai mąstant, kiek gali pakenkti keli tokie padarai 141 nario Seime palyginti su šiltai aukštuose URM postuose įsitaisiusiais diplomatais, kurie, norėdami geriau užsimaskuoti, garsiausiai skelbsis didžiausiais kovotojais su agresyviais V. Putino kėslais? O tuo metu dėl savo tamsios praeities, kurią nuslėpti jiems taip uoliai padėjo ką tik Seimas, iš tiesų dirbs tam, kam reikia.
Dar vienas niekur nepranykusios KGB’istų meistriškumo įrodymas. Įspūdinga pamoka, kaip visa gerkle klykiant apie iš tiesų realią Rusijos grėsmę tuo pat metu galima tvarkyti reikalus „kaip reikia“ ir, pasitelkus Seimą kaip aklą ir klusnų įrankį, Lietuvos užsienio reikalų ministeriją netrukdomai versti saugia tos pačios Rusijos agentų irštva ir tos šalies URM Vilniaus skyriumi.