Kreipiamės į Jus su keliais klausimais:
Ar gali Tauta būti valstybė, jeigu jos valdantysis sluoksnis gėdijasi ir išsižada savo kalbos, istorijos, kultūros?
Jis trokšta kuo greičiau nebebūtume lietuviais ir ragina tai daryti kitus. O tie kurie nori, kad Tauta išliktų amžiams, jie vadina atsilikėliais ir laukia, kad tik jie greičiau išmirtų.
Ar galime būti tikra valstybė, jeigu mūsų vaikai suklupdomi ant grindinio prieš už tūkstančių kilometrų esantį narkotikų pardavėją ir kriminalinį nusikaltėlį, o ne mokomi nusilenkti savo Tautos kankiniams ir didvyriams?
Ar įmanoma įsivaizduoti, kad šeima,kuri šimtmečius buvo leistuvų gimimo ir auklėjimo vieta, būtų pavadinta repersijos ir smurto židiniu, reikalaujama ją panaikinti?
Ar įmanoma tikroje valstybėje, kad vaikas dėl menkiausios dingsties būtų atimamas iš savo šeimos?
Ar įmanoma įsivaizduoti, kad tikroje valstybėje pilkos vidutinybės, nenuveikusios nieko savo šalies labui, per mėnesį gautų atlyginimą, kurį uoliai ir sunkiai dirbantis žmogus vargais ne galais uždirba per metus?
Ar įmanoma įsivaizduoti tikroje valstybėje, kad jos sunkiai dirbančiųjų per gyvenimą sukaupti pinigai būtų skirti ne jų pensijoms, bet atitektų maitinti užsienio bankus.
Ar įmanoma tikroje valstybėje, kad svarbiausias jos rūpestis būtų stambieji dvarininkai ir juos aptarnaujantys kumečiai?
Ar įsivaizduojama valstybė, kurioje galioti plėšikų teisingumas, kai per tris dešimtmečius šimtus milijonų ar milijardų išgrobstę veikėjai nesėda į teisiamųjų suolą, tuo tarpu varguolis baudžiamas negailestingai net už menkiausią nusižengimą?
Atėjome į lemiamą tašką, kai turime apsispręsti. Ar ne laikas pagaliau pakelti galvas, išsitiesti ir išvysti visai kitokią Lietuvą?