Trejus metus trukusios politinės gūžynės baigėsi. Lietuvos politinis ir partinis laukas galutinai susijaukė. Jo laukia neišvengiamas per(si)tvarkymas.
Atėjusi į valdžią ir į ją at(si)vedusi S. Skvernelį LVŽS tapo dvigalviu politiniu padaru. Į valdžią ateita daugiausia „kaimiečių arba „runkelių“, kaip juos niekinamai vadina sisteminė žiniasklaida, balsais. O iš tikrųjų – besiilginčių didesnio socialinio teisingumo, patriotiškesnių, tradicinių vertybių tvirčiau besilaikančių šalies piliečių balsais. Reikia pripažinti, kad R. Karbauskis puikiai pasinaudojo jų geranoriškumu ir patiklumu.
Tačiau tik tam, kad ministru pirmininku paskirtų nuosekliai TS-LKD neoliberalią politiką tęsusį S. Skvernelį, kurio triūso vaisiai akivaizdūs: dirbančiųjų teises dar labiau apkarpęs Darbo kodeksas, „krepšelinės” aukštojo mokslo „reformos“ išsaugojimas, barbariškai neoliberalus miškų niokojimas, toks pat neoliberaliai žiaurus vaikgrobystės įstatymas, Lietuvą ištautinantis Migracijos paktas, parama Stambulo konvencijai ir kt.
Teigiamai vertintina tik tai, kad S. Skvernelio ir jį remiančios grupuotės sąsajos su TS-LKD nebeslepiamos. Tai reiškia, kad ilgokai užtrukusios politinės gūžynės baigėsi. LVŽS, kokia buvo iki šiol, niekaip nebegalės išlikti. Kuriuo keliu ji suks – neaišku. Bet geriau kol kas neapibrėžtumą didinančios ir nežinia kuo pasibaigsiančios permainos ar bent jų viltis negu ligšiolinė beviltiška „valstietiškos“ dviveidystės pelkė.
Daugiau skaitykite delfi.lt: S.Skvernelis: Tai mano asmeninis pralaimėjimas.