Pro Patria
Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią organizavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas.
Yra pagrindo būgštauti dėl nepriklausomybės ateities
Prof. dr. V. Radžvilas pabrėžė, kad konferencija vyksta pačiu laiku ir kad dabar labai svarbu blaiviai, realistiškai įvertinti Lietuvoje susiklosčiusią situaciją tautinio, valstybinio ir patriotinio ugdymo srityje. Ir tai padaryti būtina, nes mūsų geopolitinė situacija yra pasikeitusi iš esmės. Geopolitikos analitiko, Europos Sąjungos (ES) tyrinėtojo žvilgsniu prof. V. Radžvilas įvertino ją taip: „Faktiškai pirmą kartą nuo to laiko, kai atsikovojome nepriklausomybę, yra pagrindo būgštauti, kad su šita nepriklausomybe gali tekti atsisveikinti“.
Savo išvadą pranešėjas pagrindė grėsmingomis Lietuvai įžvalgomis: pirma – Vakarai silpsta, antra – vyksta ES dezintegracija, kurios padariniai yra nenuspėjami. Tai štai tokioje situacijoje Lietuva kliaunasi pasenusia strategija – kažkas mus gelbės ir mums padės. Profesorius neabejojo, kad tai yra labai svarbu, bet brandi tauta ir valstybė pirmiausia savimi turėtų pasirūpinti pati.
„Praktiškai tai reiškia, kad turi būti daroma daugybė veiksmų siekiant konsoliduoti tautą: spręsti ekonomines, socialines ir panašias problemas ir, žinoma, ugdyti patriotinę nuostatą“, – tęsė pranešėjas.
Lietuvos ir ypač jaunosios kartos ištautinimas ir išvalstybinimas pasiekė katastrofinį lygį
Kalbėdamas apie realią padėtį V. Radžvilas pateikė apklausos rezultatus, kurie byloja, kad 90 proc. mūsų mokinių pasiruošę pirma proga emigruoti. „Tai reiškia, kad Lietuvos ir ypač jaunosios kartos ištautinimas ir išvalstybinimas praktiškai pasiekė katastrofinį lygį“. Atsakydamas į klausimą, kodėl tai įvyko, V. Radžvilas kalbėjo, kad joks sveiko proto žmogus neabejoja, kad Lietuvos integracija į Vakarų struktūras – į ES ir NATO – buvo gyvybiškai svarbi. Tačiau šitaip integravusis nebuvo mėginta rimčiau apmąstyti ir įvertinti, o kas vis dėlto vyksta pačiuose Vakaruose ir pirmiausia – toje pačioje ES.
„Mes kažkaip ir šiandien nesuprantame, kad lyg tyčia po 1992 m. ES savo raida pasuko visai kita linkme, kai pasirašius Mastrichto sutartį buvo einama prie politinės sąjungos. Ir šitos politinės sąjungos tikslai ir pobūdis yra labai aiškiai įvardijami aukščiausių ES pareigūnų pasisakymuose nuo Rompėjaus (Herman Van Rompuy) iki Junkerio (Jean-Claude Juncker). Jie sako, kad tautos ir nacionalinės valstybės yra atgyvena. Tai reiškia, kad ES integracijos pasirinktas modelis, kuris de facto, patinka mums ar nepatinka, savo esminiais bruožais primena sovietinį modelį. Jo esmė yra likviduoti tautas ir nacionalinių valstybių suverenumą. […]. Tačiau tai nereiškia, kad šitas integracijos modelis numatė tautų ir valstybių konfederaciją, apie kurią svajojo didieji ES kūrėjai krikščionys demokratai R. Šumanas (Robert Schumann), Alčidė De Gasperis (Alcide De Gasperi) , Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer). Šitą integracijos projektą, kuris Europą matė kaip demokratišką tautų ir laisvų valstybių federaciją, pakeitė vadinamoji neofunkcinė Žano Monė (Jean Monnet) strategija, kurios tikslas sukurti vadinamąją multikultūrinę Europą, kurioje tautas pakeistų vadinamosios multikultūrinės pilietinės visuomenės, o valstybes – ribotą savivaldą turintys teritoriniai dariniai. Štai šitas dalykas labai esmingai veikė ir mūsų patriotinį ugdymą. Kad ir kokia buvo graži tautinio ugdymo mokykla, mes tiesiog turime suprasti, kad veikia galingos jėgos, kurioms tautinę valstybinę savimonę turintis pilietis yra nepageidaujamas“, – tęsė pranešimą V. Radžvilas.
Norima sukurti klajoklių visuomenę
Pranešėjas taip pat paaiškino, kodėl vadinamasis radikalus liberalistinis individualizmas neigia tautą. Todėl, kad tautos neigimas yra faktiškai būdas sutraukyti žmonių socialinius ryšius ir atomizuoti visuomenę. Ją paversti tik šia diena gyvenančių ir tik savo interesais besirūpinančių individų mechanine sankaupa. „Ir štai toks elitas yra suinteresuotas, kad taip mąstytų ištisos visuomenės. Kitaip tariant, stengiamasi panašiai, kaip globalus dalykas investuoja kur jam naudingiau, lygiai taip pat norima, beje, sovietiniu stiliumi, sukurti visuomenę, kuri būtų klajoklių visuomenė – neprisirišusi prie savo šalies, nejaučianti įsipareigojimų tautai, negalvojanti apie savo valstybę. Juk yra milžiniškas skirtumas (ir vėl norom nenorom reikia grįžti į sovietinius laikus, kai buvo kalbama, kad visi dirbame Lietuvai), mokyti mokykloje pradinuką, suvokiant, kad tu ugdai Lietuvos pilietį, arba suteikti jam tam tikrų žinių net nesukant galvos, ar tas žinias jis panaudos Lenkijoje, Prancūzijoje, Amerikoje ar kažkur labai toli nuo Lietuvos. Kitaip tariant, yra vykdoma visiškai sąmoninga pertvarkymo švietimo sistemos programa. Dėl tos priežasties tautinės mokyklos koncepcija, kuri numatė tautinį, valstybinį, patriotinį ugdymą, buvo labai gražiai padėta į stalčių. Ją faktiškai pakeitė vadinamoji pilietinio ugdymo koncepcija“, – kalbėjo profesorius.
Lietuvos tauta ir lietuvių tauta nėra tas pats
V. Radžvilas, kalbėdamas apie pilietinio ugdymo ypatumus, pabrėžė, kad pilietinis ugdymas atsieja žmogų nuo savo tautos ir valstybės. Piliečiu gali būti tiek milžiniškoje imperijoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Pranešėjas taip pat pabrėžė tautinės mokyklos kūrėjų pastangomis atsiradusios sąvokos Lietuvos tauta reikšmę: „Lietuvos tauta ir lietuvių tauta, gerbiamieji, nėra tas pats. Lietuvos tauta – tai yra viso labo politinė teisinė kategorija, kuri apima faktiškai vienodas juridines teises turinčius individus, ar tai bus lietuviai, ar rytoj čia atsirandantys, tarkime, žmonės iš Sirijos, Afrikos ar kitų kraštų. Ugdoma būtent tokia ištautinta ir išvalstybinta visuomenė“.
Paaiškindamas, kaip visa tai vyksta, profesorius paklausė, kuo buvo pakeista A. Šapokos istorija ir kas vadovauja Lietuvos istorijos programų kūrimui? Į pirmą klausimą atsakė, kad faktiškai Lietuvos istorijos neliko, jos mokoma mažiau negu sovietmečiu. O juk istorinis pasakojimas telkia tautą. Atsakydamas į antrąjį klausimą V. Radžvilas sakė: „Asmuo, kuris tiesiai pasako, kad jis nesijungė prie Sąjūdžio, nes Sąjūdžio ginta smetoniškos Lietuvos ir emigracijų išsaugota lietuviškumo koncepcija jam buvo svetima. Kokia tada buvo alternatyva šitai lietuviškumo sampratai, man atrodo labai aiški, – tik burokevičiška. Tai reiškia, kad šiandien Lietuvos istorijos mokslą diktuoja žmonės, kurie de facto tautinio atgimimo laikais tiesiog turėjo apdairumo ir jautrumo patylėti ir slėpti savo antitautines ir antivalstybines nuostatas. Visą tą patį mes matome lituanistikoje, visose srityse“.
Apie uždarumo ir atvirumo dialektiką
Kalbėdamas apie uždarumo ir atvirumo vadinamąją dialektiką profesorius akcentavo, kad pagrindinis dalykas, kurį šiandien diegia Lietuvos mokykla, – tai kova su vadinamuoju uždarumu. Bet to uždarumo prasmė yra akivaizdi: „Pagrindinis teiginys – J. Basanavičiaus iškeltas lietuvių tautos projektas ir 1918 m. Lietuvos Respublika yra istorinė klaida, pasenę ir išmestini dalykai. Šitos nuostatos yra remiamos ir paverstos faktiškai valstybinio ugdymo politika“.
Ramus ir tylus Lietuvos ruošimas naujai okupacijai
Kreipdamasis į renginio organizatorius – Nevyriausybines organizacijas, padedančias stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, – profesorius paragino jas susitelkti ir valingai pareikalauti keisti Lietuvos švietimo politiką taip, kad būtų padarytas galas jaunosios kartos ištautinimui ir išvalstybinimui ir kad, galų gale, Lietuvos mokykloje būtų ugdomi ne lengvai prisitaikantys, kaip čia buvo pasakyta, pasaulio piliečiai (pranešėjas ne prieš uždarumą – keliaukime), bet vis dėlto žmonės, kurie suvokia, kad šita maža šalis yra jų gimtoji žemė, kad jų pareiga yra ją išpuoselėti, būtent tai, apie ką kalbėjo Sąjūdis.
„Būtų labai gražu, kad kažkas parodytų tokią iniciatyvą, nes tai, ką šiandien matau jaunimo ugdymo srityje, įvardinsiu labai paprastai, – tai yra ramus ir tylus Lietuvos ruošimas naujai okupacijai, dangstomas pompastiška antirusiška retorika. Noriu pasakyti, kad, viena vertus, mes šaukiame apie Putino grėsmę, kurios jokiu būdu aš nenuvertinu, nesu naivuolis, bet tuo pat metu faktiškai naikiname tautinę, valstybinę, patriotinę sąvoką, kitaip tariant, naikiname žmones, kurie prireikus Lietuvą gintų nuo to paties Putino. Štai koks vyksta klaikus žaidimas. Ir šitas žaidimas pagaliau turi būti aiškiai įvardintas ir pasakyta, kad jeigu nenorime, kad būtų vėlu, nes jeigu 90 proc. moksleivių ramiai gali pasakyti, kad emigruos, tai tikėtis, kad jie čia puls dėti gyvybę už Lietuvą, yra gana naivu. Argi ne taip? Vis dėlto vartotojai nėra pirmieji, kurie stoja ginti savo šalies, tautos ir valstybės“.
Baigdamas pranešimą prof. V. Radžvilas pabrėžė, kad patriotinio darbo strategija – tas darbas yra prasmingas – turi būti pakeltas į sąmoningos politinės kovos lygmenį, reikalaujant keisti valstybės politiką.
Apžvalgą parengė Povilas Šimkavičius
————————————————————————- Brangusis, tai kad velu Borzomi gert, kai kepenys suirusios.Kad istaisyti ka tautiniai „politikai” pridirbo por 1/4 amziaus reikes TIEK PAT arba daugiau laiko, nes griaut – tai ne kurt.27 metus mums irodinejo, kad kas pirmas – tas laimetojas, o likusieji – meslas. Tai dar butu pusie velnio, bet net formaliuju taisykliu nebuvo laikomasi: melas, zymetos kortos, melagingi liudijimai.Pirmasis dalykas – liberalizmas, nezabota konkurencija kazkiek ardo solidaruma, taciau TAISYKLIU NESILAIKYMAs – ji tiesiog sprogdina is vidaus. O butent Lietuvos valstybe neuztikrina savo SIOS PRIGIMTINES funkcijos. Dabar as, potencialus emigrantas, turiu tiketi , kad pasukus „nauju kursu” (statysim tautini socializma, tautiskumas „su zmogiskuoju veidu” bus)? tai cia net speliot nereikia, prisimenu talonu laidynei dalybas moteru kolektyve vienoje is atgimstancios Lietuvos Marijampoleje… Skaityti daugiau »
Hmm… na ir koks priešnuodis yra „tautos neigimui, socialinių ryšių naikinimui, visuomenės atomizavimui, vadinamosioms multikultūrinėms pilietinėms visuomenėms, depatriotizmui“?
.
Vargu ar kas čia pateiks geresnį priešnuodį, nei elementarus ir paprastas empatijos lavinimas.
.
Net Europos multikulturiškume empatijos panauda pasiektų gerą rezultatą (kurio dabar net išskaičiuoti turbūt nepavyktų).
Empatija turi daug paradoksalių savybių. Pvz. nors empatija yra kosmopolitinė savybė – jos yra bet kurioje valstybėje, ar bet kurioje religijoje… – ji tinka ugdyti ir bet kurias tautines, lokalias savybes.
.
Sakyčiau, net arkliui yra aišku, kad kuo daugiau mes vienas kitą suprasime, rasime bendrų sąlyčio taškų, atjausime ir pan. – tuo daugiau tautoje bus susitelkimo prieš bet kurią negatyvią situaciją (patyčias, emigraciją, korupciją, visas paminėtas p. Radžvilo negeroves ir t.t.
svety, na matyt kas arkliui aisku, tas Radzvilui tamsu.Jam tautiskuma ant lekstutes paduok. Beje, jam ne tik tamsu, jis ir pats migla pucia.Kodel tas „tautos neigimas” NUasmenintas.Autorius kalba beasmene nuosaka.Kas tie, kurie bando tauta nutautinti ar ka ten dar jai padaryti.Ko taip zo i popieriukus vynioja? Bandom speti: eiliniai proletarai einantys i dar islikusias gamyklas, zvakiu fabrikelius dirbantys uz minimuma nuo 7 ryto iki „kiek reikes”? Kontoros ziurkes uz minimuma + kelnes trinantys ofisuose? Ju niekas neklausia. Okupacijai ruosia? Nagi tas brudas kuri lietuviu tauta iskelia(gi nesakysite , kad rusai ar Briuselis nuleidzia juos ant galvu, stovedamas pries balsadeze net ir PAMOKETAS gali pazymeti ji kaip nori, niekas nesukontroliuos) save valdyti. Tai ant ko pykti? Na deje jie skersa ant… Skaityti daugiau »
„prof. V. Radžvilas pabrėžė, kad patriotinio darbo strategija – tas darbas yra prasmingas – turi būti pakeltas į sąmoningos politinės kovos lygmenį, reikalaujant keisti valstybės politiką.” ⤵ Prof. V. Vilimas rašė: vladas.vilimas@gmail.cm 2017-05-6 13:36 .. ” Mūsų siūlymas pradėti nuo įstatyminės bazės, kurioje glūdi politinės korupcijos šaknys, sutvarkymo.Apie prastus įstatymus anglų-airių politikas, filosofas, Edmundas Berkas (Edmund Burke) sako, kad tai žiauriausia tironijos forma”…. „Kita esminė darbo kryptis – ruoštis Konstitucijos pataisoms, t. y. grąžinti visuomenei tai, kas iš jos buvo atimta „vogčiomis“. Tam reikalingos esminės Konstitucijos pataisos.Kito kelio nėra…” ⤵ O štai politologas Virgis Savukynas, šios dienos komentare per LRT, tvirtino, kad dėl visko kalti biurokratai. Išnaikinkime juos ir viskas bus gerai. ⤵⤵⤵ Tema ta pati – egzodas! Tai kuris dabar… Skaityti daugiau »
>Tai kuris dabar teisus?!< ($+$) Be abejo, kad ne vienas. Visi jie siūlo tobulinti tik po vieną atskirą segmentą, mažą pasekmėlę. Taigi, kam tobulinti tik po mažą detalę, jei galima iš karto tobulinti visą sistemą ir visuose jos aspektuose iš karto? . Pažiūrėkit, pradžiai, kas yra priežastis ir kas pasekmė. . Ir arkliui yra aišku, jog jokia valstybė negali funkcionuoti be jos narių tarpusavio bendravimo. . Taigi, ir arkliui yra aišku, jog valstybės elgesį apsprendžia jos narių bendravimo modelis (priežastis). Ir arkliui yra aišku, jog bet kurie rašytiniai įstatymai (teisės, verslo, mokesčių, kelių ir t.t.) jau yra tik atitinkamos priežasties (t.y. betarpiško žmonių bendravimo) pasekmė. Jei kažkas šlubuoja žmonių bendravimo modelyje - tai šlubuoja ir politinės, ekonominės, teisinės ir t.t.… Skaityti daugiau »
>Džeikui< Na, p. Radžvilas yra puikus teorinis konstatuojas. O be tikslios padėties konstatavimo būtų sunku nuo kažko atsispirti ir rasti realius sprendimus (pagerinti tai ar kitai situacijai). Deja, paties komentaras tėra tik buitinio konstatavimo lygmens. . Sakyčiau, visgi, kartais reikia koncentruotis ir į sprendimų IEŠKOJIMĄ. Sakyčiau, rasti išbaigtą SPRENDIMĄ yra net svarbiau už jo ĮGYVENDINTOJUS.
„Valstybė be Teisingumo tai tik vagių ir plėšikų gauja” šv.Augustinas
sveciui: Tamsta teisingai pazymejai substancijos trukuma kuria pavadinai „empatija”.Galima ir neiseit uz bendrines kalbos ribu – meile.Kai savo energija nukreipiame i kuryba didinanti bendraji laba ir savo nauda didiname , kai tas minimum nepriestarauja tam labui. Juk ir branduolinis sprogimas tai energijos , daleliu energijos islaisvinimas sukuriantis , atsiprasau, chaosa. Ir tas pat energijos islaisvinimas nukreiptas empatijos vaga sukuria puikias medziagas : metaline gardele metaluose , orgaines strukturos medziagas, nanotechnologines medziagas stipresnes uz pliena ir dar daug ka. Tai cia kaip ir „arkliui aisku”. Tik va KAIP nukreipti Lietuvos valstybe sudarancio etnoso energija empatijos vaga – sito niekas pasakyt negali. As irgi nosirdziai sakau, kad nezinau. Cia kaip problema su kuria susidure Gorbaciovas bandydamas TSRS reformuoti: stogas leidzia, sienos puva.… Skaityti daugiau »
> IV a.
Sakyčiau ir jūs (prie to pačio) užstrigote IV a.
O, gal visgi reiktų pasiknaisioti moksliniuose rezultatuose ir pažiūrėti nuo kokio empatijos koeficiento lygio valstybėje yra įmanomas (tik):
– „plėšikų teisingumas“
– pusėtinas teisingumas
– skandinaviškas teisingumas
– puikus (norėtinas) teisingumas
…
Dzeikui >Lietuvoj tos pacios problemos. Empatijos nebuvimas ir pasireiskia kaip ISPUVIMAS. O kaip puveka paverst medziaga siuolaikine nei chemija, nei fizika net teoriskai nezino. Sociologija taip pat nezino kaip ta padaryt, neisardant iki atominio lygio visuomenes strukturos. Rasite kelia, kaip ta padaryt – as jums pirmas nusilenksiu iki zemes.< . Tai galite jau lenktis 🙂 . Visi iki vieno genialūs sprendimai Gamtoje yra labai paprasti („suvokiami net arkliui“). Visų pirma nieko ardyti nereikia – pakeisti jau susiformavusį žmogų yra jau labai sunku ir imlu sąnaudoms. . Taigi, empatijos įsisavinimui pasakiškai imli yra tik "ant dienų" užgimusi karta. Tai (nuo pirmų kūdikio dienų) tėvai, lopšelio, darželio auklėtojai, mokytojai, švietimo ministrai, seimūnai, visuomeninės organizacijos ir t.t. turi/gali pagal sugebėjimus ir galimybes šioje… Skaityti daugiau »
Kuolys ir Maldeikienė nėra išsakę panašių minčių, kaip strapsinyje, nes Sorošistai jų bijo, kaip velnias kryžiaus.
sveciui: tas pats kaip uz plauku istraukt is pelkes. Kitas gali, bet kad pats save…Tik baronui Miunhausenui tas pavyko.
brolis broliui prieša dėl smulkmenų,-vienas kitą nuvaro į kapus.
teisingumo siekiamybė.
Svečiui
Nemanau, kad „veidrodiniai neuronai” yra visų problemų visraktis.
Kažkada švedų teisininkas Gösta Wrestling sakė, kad daug kas žino arba yra girdėjęs, jog nėra neišsprendžiamų problemų, kad viskas priklauso nuo žmonių, kuriems patikėta tas problemas spręsti. Tačiau nedaug kas susimąsto, kad tokia pat problema kitoje vietoje gali reikalauti visiškai kitokių sprendimų, nes visada atsiras aplinkybių, kurios būdingos tik tam tikrai vietai.
⤵
Negalėčiau tam prieštarauti. Kad lietuvių uždarumas arba neempatiškumas susiklostė istoriškai ir yra susijęs su geografine padėtimi yra ne kartą rašyta. Gali su tuo sutikti, gali nesutikti, bet tiesos tame yra.
⤵
Visi Motinomis Terezomis netapsime, o ir ji tik sprendė problemą, t. y. buvo amžiname procese. Be rezultato.
reikia būti, kad nepraleisti šv. Augustino posakio, kad „Valstybė be Teisingumo yra tik vagių ir plėšikų gauja. Apgailėtini apsimetėliai jūs ir jūsų portalas
Dzeikui >tas pats kaip uz plauku istraukt is pelkes. Kitas gali, bet kad pats save…Tik baronui Miunhausenui tas pavyko.< . Naiviai vaikiška linkme pasukote savo mintyjimą. . Žinoma, savimylai narcizui visada pritrūks išmonės savo atžalas auklėti empatiškai. . Todėl šioje vietoje motulė Gamta yra į(si)vedusi dar vieną (eilinį tarp x kitų) savo genialų sprendimą – ji kiekvienam Žemės žmogui suteikia unikalų savybių rinkinį. Taigi, Žemėje niekaip negali būti tokios situacijos, kad joje nebūtų vienokios ar kitokios komplektacijos empatiškų žmonių. . Pvz. kokia nors empatiška vaikų lopšelio auklėtoja, ar slaugutė gali per savo gyvenimą empatija „užkrėsti“ ir vieną, kitą šimtą vaikučių... . Ir, sakyčiau, tokią masinę elgseną gali suorganizuoti tik (99 atvejais iš 100) Sąjūdžiai (jėgos iš apačios), o ne jėgos… Skaityti daugiau »
$+$ >Nemanau, kad “veidrodiniai neuronai” yra visų problemų visraktis. Kažkada švedų teisininkas Gösta Wrestling sakė, kad daug kas žino arba yra girdėjęs, jog nėra neišsprendžiamų problemų, kad viskas priklauso nuo žmonių, kuriems patikėta tas problemas spręsti. Tačiau nedaug kas susimąsto, kad tokia pat problema kitoje vietoje gali reikalauti visiškai kitokių sprendimų, nes visada atsiras aplinkybių, kurios būdingos tik tam tikrai vietai.< . Labai teisingi žodžiai, tik iki tam tikros ribos. . Tai tam motulė Gamta ir yra įvedusi (anksčiau minėtą) savo genialų sprendimą „visi žmonės yra unikalūs“. Todėl KITOKIE žmonės KITOKIOSE situacijose priims KITOKIUS sprendimus. Todėl, vaizdžiai sakant, skirtinguose valsčiuose ar valstybėse priimami sprendimai niekada nebus identiški, bet vėlgi jie taikysis į savo „dešimtuką“. . Na, juk čia ir arkliui… Skaityti daugiau »
Toks tuščias svečio ir Co plepejimas primena sovietinių laikų „PRAVDĄ” – 4 milžiniški LAPAI pilstymo iš tuščio į kiaurą. Taip ilgai ir tuščiai pliurpė ir Gorbačiovas atvykęs į Ameriką, Reiganas susiėmė už galvos, nes gerai žinojo tą komunistų pomėgį.
Štai kodėl svečiui nepatinka šv.Augustino kompaktiška mintis, kai viskas pasakoma vienu sakiniu, komunistinio auklėjimo kadrams tai nesuprantama.
x
>svečiui nepatinka šv.Augustino kompaktiška mintis, kai viskas pasakoma vienu sakiniu, komunistinio auklėjimo kadrams tai nesuprantama.< . Sakyčiau turite tragiškai nevykusį teksto suvokimo lygį. Šiaip, sveiko proto žmogui "empatija ir jos sudedamoji dalis teisingumas" yra nekvestionuotini dalykai. . p.s. šv. Augustino mintis reiškia, jog „mažai teisingumo yra lygu blogai valstybei (vaikiška aksioma)“. Deja, tik nenuovokos nesupranta, kad XXI a. galimo norėti kokybiškesnio teisingumo, nei viduramžiais...
Taip griaunamas pasitikėjimas valstybe 2016-04-10 14:10 oželi kvaišeli, 2015-10-25 22:05 kokie „išsiskyrė instancijų vertinimai dėl aplinkybių naujumo”. Nebuvo jokio vertinimo dėl aplinkybių naujumo. Tie cirkininkai Išnagrinėjo bylą dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo užbaigtoj byloj, tarsi nebuvo aukštos kvalifikacijos Apygardos teismo teisėjo nutarties atnaujinti procesą, taip ir suko tie instancininkai savo katarinką kaip užstrigusios plokštelės, o apie naujas aplinkybes su pavydėtinu užsispyrimu nei mur mur. Apylinkės teisėja atėjusi į posėdį net nesuprato, kad turės nagrinėti atnaujintą bylą. Jaučio odos neužtektų aprašyti, kokios nesąmonės buvo išdirbinėjamos, kad tik kažkam padėti žemgrobystėje. 2 0 norėjot sužinoti kaip kalba teismai? Kalba kaip analfabetai arba LAT’e kaip tironai: KODĖL nepriėmėm Kasacinio Skundo? – TODĖL. tai įmanoma tik valdant tironui, kuris nieko neprivalo pateisinti, paaiškinti,… Skaityti daugiau »
Žinoma, kad Lietuvos tauta ir lietuvių tauta ne tas pats. Tačiau visuomenė atomizuojama ne „Tautos neigimu”, bet sunaikinant broliškumą per ateizaciją ir įvarant žmones į skurdą su konkurencija dėl elementaraus išgyvenimo.
Šv.Augustino mintį. Ką paliekat savo vaikams, kokį Teisingumą? Atlėpausiai. 110 OOO nomenklatūrininkų gauna papildomai valstybines pensijas tipo brazausko broliai, šepečiai, etc. Lenkai uždarė tą krautuvėlę. Štai tikri vyrai. O pas mus Sodra stekenama – visi tyli, tikri tarabildos svečiai marginalai – svaičioja nesąmones….