ieni metų metais apsimetinėjo, kad kovoja už Lietuvą ir ją gina, kiti vaidino, jog jais tiki. Visiems buvo patogu. Įsiteigtas parodomasis patriotizmas ramina sąžinę ir kartu nieko nekainuoja. Teatre žiūrimos ir tikrovėje išgyvenamos dramos ar net tragedijos iš esmės skiriasi. Laikas tai pripažinti. Straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:
– TS-LKD vadinamasis „krikdemiškas sparnas“ jau daugelį metų yra paklusnus ir labai naudingas įrankis partijos vadovybės rankose. Klusniai atlikdamas „sisteminės opozicijos“ partijos viduje vaidmenį ir teatrališkai pasispyriodamas ar net išoriškai priešgyniaudamas tariamai alternatyviais balsavimais, jis padeda sukurti ne tik „skėtinės partijos“ įvaizdį, bet ir iliuziją, kad vadovybės iš anksto nulemti ideologiškai „teisingi“ sprendimai atspindi partijos daugumos valią, neva gimsta demokratinėse ir laisvose diskusijose ir todėl iš principo visada gali būti kitokie.
– TS-LKD frakcijos Seime krikdemų sparno atstovų „vertybinės“ kalbos ir „teisingi“ balsavimai nėra joks tikrosios jų politinės pozicijos liudijimas; priešingai, tai yra itin geras ir pamokomas pavyzdys, kaip toks elgesys virsta patrauklia ir apgaulingai klaidinančia visai kitokių, negu viešai deklaruojamos, pasaulėžiūrinių ir vertybinių nuostatų maskuote. Ją išduoda ir leidžia atpažinti tik atotrūkis tarp žodžių ir veiksmų. Kiek tarp šio sparno atstovų yra tikrų ir nuoširdžių krikščioniškų vertybių ir prigimtinės šeimos gynėjų paaiškės tik tada, kai netrukus taps žinoma, kurie iš jų vis dėlto išdrįs ir pasiryš žengti vienintelį jų požiūrio ir ketinimų nuoširdumą galintį patvirtinti žingsnį – išeis iš TS-LKD frakcijos.
– Išėjusieji iš jos Seimo turėtų galutinai apsispręsti ir dėl narystės partijoje. Frakcijos balsavimo rezultatai atspindi ne tik jos narių požiūrius į partnerystes. Balsavusiųjų „už“ ir „prieš“ santykis, parodęs triuškinamą partnerystės rėmėjų daugumą, savaime virsta įvykusios gelminės ir negrįžtamos partijos transformacijos patvirtinimu. Galutinai ir nepaneigiamai parodyta, kad TS-LKD nuėjo tą patį kelią ir tapo tuo, kuo seniai virto beveik visos didžiosios Vakarų krikdemiškos ir konservatyvios partijos. Išsaugojusios senąsias iškabas ir iš dalies vertybinę retoriką, jos pamažu transformavosi į neomarksistines kairiąsias partijas, besiskiriančias nuo atvirai leftistinių partijų tik smulkiais ekonominių ir socialinių nuostatų niuansais. TS-LKD iš tiesų gana ilgai buvo ideologiškai dvilypis sambūris. Bet G. Landsbergiui ir jo komandai „išvalius“ partiją nuo senojo kirpimo krikdemų, kuriems jų deklaruojamos nuostatos vis dėlto nebuvo tik tušti žodžiai, įvyko negrįžtami TS-LKD ideologinės orientacijos ir politinio veido pokyčiai. Po šitokios transformacijos svajoti ir kalbėti apie kokį nors „grįžimą prie krikdemiškų vertybių“ yra arba be galo ciniška, arba neįtikėtinai naivu.
– Tai – ne tik „krikdemiškojo sparno“ parlamentarų, bet ir visos TS-LKD – paprastų partijos narių ir šalininkų bei rėmėjų – problema. Jie turi apsispręsti. Pasirinkimas aiškus. Toliau sąmoningai dalyvauti Lietuvai tapusiame kaip niekada pavojingu partijos vadovybės kontroliuojamame politiniame spektaklyje arba nutraukti ryšius su ideologiškai ir vertybiškai visiškai svetima partija. Aiškiai suprantant, kad narystė šioje partijoje ir patriotizmas yra absoliučiai nesuderinami dalykai. Ką tokiu atveju darytų G. Landsbergio grupuotė – elgtųsi sąžiningai ir pašalintų iš pavadinimo dėmenį „LKD“, jungtųsi su Laisvės ir LS partijomis – tai jau būtų tik jų pačių reikalas.
– TS-LKD nariams pasitraukti iš partijos yra nepalyginti lengviau, negu kadaise atsisakyti LKP nario bilieto Lietuvą pasirinkusiems komunistams kylant Sąjūdžio bangai. Tada tokio apsisprendimo padariniai ir kaina buvo neprognozuojami ir galėjo būti išties sunkūs. Šių dienų krikdemiškieji konservatoriai nerizikuoja niekuo, Seimo nariams net nekyla grėsmė prarasti savo kėdžių parlamente. Todėl jokių pasiteisinimų negalės būti.
Visas LRT paskelbtas straipsnis šia tema: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-radzvilas.-ar-vel-isgirsime-ir-tada-dirbome-lietuvai