Nebūtų visiškai netikėtas ir staigus Vygaudo Ušacko sugrįžimas. Tai reikštų, kad jo kampaniją palaimino tam tikras europinio politinio elito sluoksnis, o sykiu ir kai kurie vietiniai oligarchai. Nuotr. ve.lt
Vytautas Rubavičius | ekspertai.eu
Artėjantys prezidentės rinkimai vis labiau panėšėja į nuobodžią, tačiau vaizduojamajai demokratijai būtiną perrinkimo procedūrą. Žiniasklaida su žmonių nuomonių tyrėjais ir ekspertais stengiasi įpūsti šiokią tokią intrigą: kuriama rinkimų aplinka, vaizduojamas rinkimų įtampos tarsi pritvinkęs oras. Girdime nepaliaujamai atnaujinamus pranešimus apie nemažėjančius prezidentės reitingus, politologai rimtais veidais svarsto galimus antro rinkimų turo variantus. Kai kurių partijų lyderiai ir moraliniai autoritetai padeda prezidentės komandai kurti drąsiai „Kremliaus užmačioms“ besipriešinančios valstybės vadovės įvaizdį, praleisdami pro ausis jos prisipažinimą, kad ji bendraujanti tik „Briuselio kryptimi“, o jau Kremlių paliekanti premjerui. Kaip tik tokia nuostata Kremliui ir parankiausia: netelkiant politinių jėgų, nebendraujant su Seimu nei jos pirmininke, atsiribojus nuo premjero ne ką toje „kovoje“ su Kremliumi ir nuveiksi. Kremliui belieka tylomis, išlaikant politinį korektiškumą, o kartais ir nekreipiant į jį dėmesio, pasidžiaugti tokia rodoma politine išmintimi.
Politinis nomenklatūrinis sluoksnis jau lyg ir nutarė, kad prezidentė visiškai tinka sukurtajai lietuviškajai vaizduojamosios demokratijos sistemai, tad pritaria antrai jos kadencijai. Nieko prieš ir Europos Sąjungos politinis elitas – juk prezidentė vykdo visas jai patikėtas užduotis. Vienos svarbiausių – žemės pardavimo užsieniečiams įteisinimas ir nacionalinės valstybingumo jausenos silpninimas. Poslinkiais šiose srityse galima tik pasidžiaugti – juk vargu ar berasime šalį, kurios žmonės būtų taip įsukti į savinaikos spiralę, politikams giedant apie nepaprastų laimėjimų aukštumas. Gieda lygiai taip pat, kaip buvo jaunystėje sovietinėse specialiosiose mokyklose apmokyti. Pasirodo, kad toks apmokymas universalus, tinkamas visoms istorinėms formacijoms, o ypač vadinamosios laisvosios rinkos visuomenei.
Atrodytų, būsimi prezidentai-kandidatai jau turėtų visomis išgalėmis kautis su prezidentės šešėliu, siūlyti visuomenei savas rinkimų programas ir pažadų statutus, tačiau… Stebėtina tyla. Vien reitingų žaismas. Vien žiniasklaidos pučiami galimų kovų burbulai. Taip ir neatsirado pajėgesnių kandidatų. Kol kas esamieji reikalingi vien demokratinei rinkimų procedūrai imituoti. Konservatorius visiškai tenkina dabartinis glaudus bendradarbiavimas su prezidente, jie pasirengę visaip pridengti ir jos „skiepus“, ir „nutekinimus“, ir „Snoro“ istoriją. Tenkina prezidentės veikla ir socdemus. Jie laikosi visiškai pragmatiškos finansinių srautų kontrolės politikos – juk kaip tik premjeras ir prižiūri tuos srautus, o su jais ir aukščiausio valdininkijos sluoksnio karjeros galimybes. Kam dabartiniam premjerui eikvoti jėgas vaizduojant prezidentinį konkurentą – juk daug patogiau yra užbaigti savo kadenciją, sustyguoti sau palankų politinį oligarchinį sluoksnį ir įsitvirtinti vadinamojo elektorato sąmonėje kaip pats tinkamiausias būsimas prezidentas.
Jei socdemai rimtai būtų galvoję apie prezidentinę rinkimų kampaniją jie turėjo iškelti Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūrą. Jis pelnė žymios visuomenės dalies pasitikėjimą imdamasis sveikatos apsaugos pertvarkos. Jis yra gerai žinoma politinė figūra, neslepianti savo prezidentinių ambicijų, kurias paremia svaria ir įvairiapuse politine patirtimi, taip pat europinės politikos išmanymu. Svarbu ir tai, kad jis jau yra porą sykių kandidatavęs, tad puikiai žino kampanijos rengimo ir vykdymo ypatumus. Tik pabandykime įsivaizduoti amerikietiško pavyzdžio viešus kelių valandų politinius debatus – Vytenis ir Dalia. Juk laimėtojas visiškai aiškus. Dalia tiesiog nesukurta viešai politinei rinkimų kovai. Tačiau, suprantama, turi kitų privalumų. Socdemai apsisprendė ne kelti rimtą kandidatą, o sužaisti reikalingą rinkimų žaidimą.
Rolandas Paksas taip pat galėtų sukelti vėją politinėje scenoje. Tad svarbiausia – neprileisti jo prie rinkimų kampanijos, šiek tiek užtęsti teisinius dalykus, kad būtų galima atsidusus apgailestauti – nespėjome… Jei R. Paksas išeitų į antrą prezidentinių rinkimų turą, jam pavyktų patraukti dabartine politika nusivylusius ir apskritai „prieš valdžią“ nusiteikusius žmones. O jų esama nemenko būrio. Tačiau ar jis galėtų būti veiksmingas prezidentas? Vargu. Įgijęs neįkainojamą nuverstojo patirtį, būtų daug atsargesnis, tenkintųsi tuo, kas leidžiama. Juolab kad esminėmis nuostatomis yra tos pačios partinės nomenklatūros atstovas, jau 2000-aisiais pareiškęs, kad žemė yra prekė ir būtina kuo greičiau tą prekę teikti užsieniečiams. Kol kas neteko girdėti jo minčių apie demokratijos plėtrą mūsų valstybėje, apie žmonių išlaisvinimą iš partinės nomenklatūros pančių.
Nebūtų visiškai netikėtas ir staigus Vygaudo Ušacko sugrįžimas. Tai reikštų, kad jo kampaniją palaimino tam tikras europinio politinio elito sluoksnis, o sykiu ir kai kurie vietiniai oligarchai. Beje, su tais oligarchais lyg ir visą savo kadenciją kovojo prezidentė, tačiau ar kas galėtų pasakyti, kokie šios kovos rezultatai? V. Ušackas yra sukaupęs didelę diplomatinę patirtį, gerai išmano europinės politikos ir ypač santykių su Rusija bei Jungtinėmis Valstijomis reikalus. Kadangi jau anksčiau buvo prakalbęs apie savo prezidentines ambicijas ir greitai išstumtas iš Lietuvos, tai rinkimų kova galėtų įgauti ir žavių asmeniškumo bruožų. Čia jau vertųsi rimtesnė intriga. Tačiau V. Ušacko apsisprendimą nulems ne vietiniai Maskvon komandiruoti įtikinėtojai, o aukštesnis europinės politikos sluoksnio atstovų sprendimas ir numatytas žaidimas. Juk panašiai Lietuvon buvo komandiruota ir dabartinė prezidentė.
Tad gal galėtų būti, bet daroma viskas, kad nebūtų. Kad rinkimai vyktų parodomuoju vaizduojamuoju būdu. Stengiasi žiniasklaida ir politologai. Tačiau greitai bus suvokta, kad imama persistengti su aukštais prezidentės reitingais, – jie atpalaiduoja elektoratą. Dalis prezidentės gerbėjų ims manyti, kad ji ir taip laimės, tad nesivargins nueiti prie urnų. Gali nukentėti rinkusiųjų procentas. O jis gana svarbus. Politinės valdžios legitimumui patvirtinti būtina, kad prie urnų ateitų kuo daugiau žmonių. Čia teisėtumo, tad ir demokratiškumo „svoris“ tiesiogiai susijęs ir su rinkimų įtampos laipsniu, ir su balsavusių žmonių skaičiumi. Tad gali prireikti kiek keisti rinkimų aplinkos vaizdą – jei jau nesama rimtų kandidatų, tai turi vis labiau apsireikšti prieš prezidentę kovojančios išorės jėgos ir vietiniai jų pakalikai. Nes ne pati prezidentės figūra mobilizuoja mylinčius ir gerbėjus, o kaip tik jai iškylančios grėsmės ir prieš ją pakilę priešai. Tokia rinkimų politinė ir psichologinė logika. Tad galima nujausti būsiant naujų „skiepų“ skandalų.
Kai „ekspertai.eu“ parašiau antrą komentarą, tiksliau, atsakymą Matui (Nr. 60), V. Rubavičiaus straipsnis per 5 minutes iš pagrindinės antraštės vietos atsidūrė giliame archyve, nors straipsnis portale patalpintas tik prieš 9 valandas. Dievinu nepaperkama žiniasklaida arba dar vieni „bernardinai.lt“.
Lietuva šiandien yra tiek pat valstybė, kokia buvo 1964 ar 1984 metais: nei savos kariuomenės (NATO), nei savos užsienio politikos (Ešton), nei savų pinigų (nuo 1994m litas tėra perdažytas doleris, o vėliau euras), nei savos žemės (greitai bus išparduota už dolerinę ir euromakulatūrą) ir t.t. o Prezidentė tokia pati prezidentė, kaip kažkada Sniečkus ir kt. sovietinė nomenklatūra(dabar ji briuselinė, skiriama Briuselio partkomo). Kažkas dar tiki, kad Lietuvoje yra kažkokie mitologiniai oligarchai. Nėra tokių Lietuvoje ir būti negali, nes tikri oligarchai globalistiniame pasaulyje yra tie, kurie valdo privačias pinigų spausdinimo kontoras(JAV FRS, ECB, Centinį Anglijos banką). Mūsų valstybės turto prichvatizuotojams(„Oligarchams”) tik trumpam leista pasidžiaugti privogtu turtu(Snoras, Ukio b.), o labai greitai pinigai nukeliaus pas tuos, kas juos spausdina, t.y. tikruosius jų… Skaityti daugiau »
Ušackas rimtai atrodo, bet viešumoje jo negirdėti, jis tokia pat nežinoma persona kaip ir dabartinė prezidentė prieš jos rinkimus. Ar kas žino, kokios šio kandidato pažiūros?
Ušacką kaip galimą kandidatą į Lietuvos prezidentus yra nužiūrėję Rusijos strategai. Lietuvos žd bendruomnenė su Donskiu tam visai pritartų, nes jo pažiūros pakankamai liberalios ir be jokių moralinių skrupulų. Tą jis įrodė iš UK. Iš Ambasados padarydamas savo UAB’ą. Kai už tokius darbelius Prezidentė nepatvirtino jo URministru, Lietuvos žd bendruomenė rašė protesto notą vyriausybei. Po to tam kad parodyti Prezidentei jos vietą, matomai Donskis per savus ryšius su Ashton prastūmė Ušacką į ES ambasadorius Afganistane, o vėliau į Rusiją. Per „pieno karą” jis tiek daug ES (mūsų šaliai) nusipelnė, kad nei pirštelio nepajudino. Tačiau Rusijos strategai įsitikinę, kad lietuviai „mėgsta rinkti tuos, kuria atvyksta iš užsienio”. Mol jie dar švarūs, neapdergti… na tokie kaip Lozoraitis, Adamkus, Grybauskaitė… Ot todėl ir… Skaityti daugiau »
visus rinkimus greičiausiai tikisi laimėti neoliberalai, tiesiantys kelią neobolševizmui, tiek Lietuvoje, tiek ES. Tik kelią jiems vis dar pastojusi prezidentė.
What is in fact the development of Soviet strategy in action, is described by Sakharov as a spontaneous process and, in his own typically Leninist words, ‘the most optimistic unrolling of events’. From the mid-1960s to 1980, the KGB under Brezhnev’s neo-Stalinist rule allowed Sakharov to conduct his ‘criticism’ and other activities as leader of, and spokesman for, the ‘dissident movement’. It was Sakharov who injected the Soviet view of the human rights issue into the debate by writing to President Carter on the subject. This raises an interesting question. Why was the unreformed KGB so tolerant of Sakharov despite his apparent criticism of Soviet actions? That tolerance is explained in terms of Sakharov’s active role in the execution of… Skaityti daugiau »
Attempts to reform and replace capitalism in the West will be accelerated, not through ideological propaganda, but through the strategy of ‘perestroika’, leading to ‘convergence’. AN IMPROVED, REORGANISED KGB One can expect that the KGB will be converted into a new organisation with a West- ern-style name13. The reorganisation will be presented as a reduction of the role of the service in Soviet society. But, because of the KGB’s crucial role in promoting ‘pere- stroika’ internally and abroad, the reorganisation should not be seen as a downgrad- ing. Just as Dzerzhinskiy’s hated Cheka was converted into the more powerful GPU, so will the successor organisation to the KGB be more powerful than its predecessor. The new service will work with… Skaityti daugiau »
kai moteris nori laimėti, be kosmetikos dar naudauja kitokį labai įvairų arsenalą, pvz: klykia, alpsta arba verkia.
polikarpovna jau pakankamai prisiklykavo, dabar alps arba verks – ką kremliaus instrukcija nurodys 🙂
‘RESTRUCTURING’ IN THE THIRD WORLD An active Soviet and East European offensive to carry out ‘restructuring’ in the Third World can be expected. The present Soviet readiness to contemplate and even encourage the settlement of armed conflicts by their proxies does not mean the abandonment of their objective of Communist penetration of the region concerned. It represents no more than a change of tactics. The strategy of ‘restructuring’ broadens Soviet opportu- nities for gaining influence through the achievement of political solutions. The reformed regimes in the Soviet Union and Eastern Europe will engage with the West European social democratic parties and the Socialist International in introducing and carrying out ‘restructuring’ in the Third World and particularly in Latin America. Exploiting… Skaityti daugiau »
padorus, protingas vyras tas Ušackas. Gaila, bet nei KGB, nei GRU jo nepraleis. Vėl vargsime su iškrypusia bolševike
je je,beveik visos to genialaus KGB stratego, kilusio iš LDK kunigaiksčių giminės, bet rodos dar prie chruščiovo pabėgusio į JAV -A. Golycino pranašystės išsipildė. Ir manau, kad tiek mūsų socdemai, tiek socialliberalai, o ir pats autorius, būdamas marksistu, apie šią „perestroikos” apgavystę puikiai žino.
Žino ir tokie kaip Vaišvila, Dubnos auklėtinis. Juk ir Sacharovas pradžioj Dubnoj gamino atomines/ Vandenilines bombas, šnipų nužiūrėtas iš JAV. Bet po to Dubna perėjo prie „taikių strategijų”ir ne be Sacharovo pagalbos. Taigi, Sacharovo uždarymas namų arešto buvo tik vaidyba „disidento” užsieniui apmulkinti?
Gal ir mūsų tokie „disidentai”, pvz. A,Patackas?
O kaip su Chodarkovskiu? Gal jis irgi aukojosi tuos metus leisdamas slaptam kalėjime? Gal dabar bus sėkmingai panaudotas „kilniam tikslui”?
Umom Rasiju neponiat:)
tiktum ir tu, jei ką…
juk irgi nemyli prezidentės.
juk tiek ir tereikia pagal tamstos logiką, kad tapti geru prezidentu:))
RESTRUCTURING’ IN THE UNITED STATES The Soviets will do their utmost to persuade the new Administration to follow Rea- gan’s policy of embracing ‘perestroika’ and rapprochement with the Soviet Union. They will intensify the efforts of Gorbachev and Sakharov to engage the American elite in cooperation over the environment, space, disarmament and the joint ‘solution’ of social, political, economic, environmental, military and international problems15. Visits by Soviet scientists, politicians, intellectuals and cultural delegations will be stepped up in order to put across to the Americans the ideas of ‘restructuring’ and convergence. Likewise, more American scientists, intellectuals, opinion-formers, politicians and religious groups will be invited to the USSR where they will be sub- jected to persuasion on the advantages of ‘restructuring’… Skaityti daugiau »
THE SOVIET CAMPAIGN AGAINST ANTI-COMMUNISTS IN THE WEST The Soviets, their allies and KGB agents of influence will conduct a campaign of political and ideological warfare against anti-Communism and the political influence of anti-Communists in the West. It will project Soviet ‘perestroika’ as a fundamental change in the Soviet system, as a dissolution of Communist ideology, as a reduction in the Soviet threat and as an end of the Cold War. Georgiy Arbatov described the process as the ‘removal of the Soviet enemy from the minds of the Americans’16. The Soviet media, the Soviets’ allies and agents of influence will attack and seek to isolate anti-Communism and anti-Communists as obstacles to ‘restructuring’, ‘cold warriors’ and enemies of peace. The targets… Skaityti daugiau »
It is appropriate to mention that, as long ago as 1962, the Author attempted an exposure of Soviet strategy, the precedent of the New Economic Policy and the new political role of the KGB. At a meeting with the late Mr Robert Kennedy, the US Attorney General, the Author put forward general proposals on this matter. Mr Kennedy arranged a meeting with the late Mr Edward Murrow, then head of the United States Information Agency [USIA]. Probably the idea of KGB-controlled ‘lib- eralisation’ appeared to the great American broadcaster as too unreal, too remote and unintelligible, because nothing resulted from the meeting. Now the new Soviet design is clear and close at hand. It is a realistic design. The situation… Skaityti daugiau »
vadinasi, kone iškart po A.Golycino susitikimo su prezidento Kenedžio boliu USA generaliniu prokuroru Robertu Kenedžiu ir po to sekusios Kenedžio ypatingosios kalbos apie valstijoms gręsiantį pavojų, Kenedis ir buvo nužudytas. Abu Kenedžiai. Ir abejų žudikai nužudyti, kad neliktų pėdsakų… kaip tai panašu į nužudytojo „žudiko” Kedžio istoriją… matyt tie strategai ne tokie jau ir išmanūs, kad veikia taip trafaretiškai..
nebecituosiu daugiau, nors kuo toliau skaitau, tuo įdomiau. Jei iki šiol galėjom tik nujausti, kad su „perestroika” ir su ją pradėjusiais vykdyti berniukais, dabar signatarais besivadinančiais, kažkas ne taip, tai ši Golycino knyga visiškai akis atveria.
Tik pikta darosi ant tų, kurie mus kvailino iki šol. Prezidentė su visam nusimetė komunizmo kuprą ir stojo ginti Vakarų. Tuo tarpu visokie vaišvilos su al la signatarais perestroikino tik į dar vieną NEPĄ, kad susišluotų Vakarų paramą, naujas technologijas ir atstatytų bolševizmą su kitu veidu.
Landsbergis su Zingeriu jiems irgi koją pakišo pasirašydami Prahos deklaraciją… tai urzgia, niršta dabar bolševikinis žvėris, kad jų sąmokslas atskleistas…
didelis savanaudis ir arogantas. Prisitaikys prie daugelio, nuo ESurodymu neatsisakys. Pavojingas Lietuvai. Juk ir dabar tarnauja ES. Labiau tiktu, arciau zemes Lietuvos Z.Vaisvila, P.Gylys ir kiti ne liberalai, bet padorus zmones.