Veidaknygė
Kas pritariate vengrų vyskupui?
Yra gili praraja tarp katalikų mąstymo ignoruojant politinę tikrovę ir ją pripažįstant. Jūs nerasite nė vieno nuoseklaus kataliko, kuris nesutiktų, kad reikalinga pagalba karo pabėgėliams. Tačiau daugybė katalikų ir dvasininkų (tarp jų – Sirijos krikščionių lyderiai) pagrįstai nesutinka, kad ta pagalba turėtų būti visų norinčių gyventi Europoje priėmimas į turtingiausias šalis.
Nes pripažindami moralinę tiesą, kad būtina padėti esantiems nelaimėje, turime pripažinti ir mažiausiai tris politines tiesas:
1) kad dauguma vadinamųjų pabėgėlių tiesiog ieško ekonomiškai geresnio gyvenimo ir nebėga nuo jokio karo (tą išduoda pastangos patekti į Vokietiją/Švediją/UK ir bėgimas iš tokių šalių, kaip Lietuva);
2) kad pagalba gali ir turi būti suteikiama ne užleidžiant savo šalį, o padedant kuo arčiau nelaimės židinio, tą pripažįsta ir tarptautinė teisė (Dublino susitarimai) – būtent, jog pabėgėliai turi būti priimti artimiausioje saugioje šalyje, ir krikščioniška etika, ir net konkrečiai Tomas Akvinietis;
3) kad visos tautos turi pareigą likti ir kurti savo valstybę, nes niekas kitas tos valstybės už jas nesukurs, o masinė evakuacija yra tautos ir valstybės pasmerkimas pražūčiai, taigi nusikaltimas prigimčiai. Apie šią pareigą kalbėjo ir Afrikos vyskupai, ir Rytų krikščionių patriarchai, ir ankstesni popiežiai, pavyzdžiui, Jonas Paulius II.
Nuostata, kad žmonės neturi pareigos savo tautoms ir valstybėms, tad gali gyventi bet kur, o visas pasaulis yra visų žmonių namai, yra postmoderni globalistinė nuostata, būdinga radikaliai kairei ir, deja, daliai krikščionių, kurie dėl žinių trūkumo, savo tautų istorinės patirties (Lotynų Amerikos ir kitos imigrantų tautos) ar kitų priežasčių, kategoriškai atsisako mąstyti politiškai, t.y. mąstyti apibrėžtomis politinėmis bendrijomis, o ne žmonijos kategorija. Ar bent pripažinti politinės tikrovės faktus (žr. aukščiau).
Tikriausiai todėl ir turime tiek painiavos dėl katalikų ir migracijos ir tokius be galo keistus popiežiaus pasisakymus, kaip kad Trumpo nelegalių migrantų deportacijos vadinimas nesuderinamu su krikščioniška parama gyvybei, sienų statymo smerkimu, kai pats Vatikanas apstatydas didingomis sienomis saugantis musulmonų invazijos, kvietimu kurti Europos federaciją ir t.t.
Blogai, kai dvasininkai nusišalina nuo politikos. Dar blogiau, kai jie kalba ignoruodami pamatinius politinės tikrovės principus ir faktus.
Ačiū vengrų vyskupui už drąsą, kurios, deja, ne visi suranda.