Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.
Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.
Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai mėginama paversti. Absoliuti dauguma tų bandymų laikytini informacinio karo prieš Lietuvą, o pirmiausia – prieš jos istoriją ir valstybingumo legitimumą, išpuoliais.
Sukilimas nuplovė 1940-ųjų birželio gėdą ir parodė pasauliui nedviprasmišką nepriklausomybės siekį ir nepritarimą SSRS okupacijai ir aneksijai. Sukilimas parodė, kad tauta nori politinės laisvės, nors valdantysis sluoksnis buvo tokios tautos nevertas ir tos laisvės ginti nesiėmė. Sukilimas pareikalavo didžiulių žmogiškųjų aukų – daugiau nei 2000 žuvusiųjų per kelias dienas. Palyginimui – Nepriklausomybės kovose 1918–1920 metais per trejuss metus žuvo per 3000 savanorių. Sukilimo aukos buvo milžiniškos, tačiau dėl tariamos kontraversijos jas iki šiol gėdijamasi pagerbti.
Sukilimas nedviprasmiškai siekė atkurti suverenų Lietuvos valstybingumą, o ne marionetinę/satelitinę nacistinės Vokietijos valdomą vyriausybę. Tai buvo naivus ir dėsningai nesėkmingas, tačiau drąsus ir gerbtinas siekis. Tapatinantys laikinąją Vyriausybę su Paleckio Liaudies Vyriausybe kaip neva vienodai marionetines yra atviri Lietuvos laisvės kovų niekintojai, neaišku, ką veikiantys laisvoje Lietuvoje.
Tariamoji sukilimo kontraversija – Lietuvoje tomis dienomis prasidėjusios žydų žudynės. Iš tiesų tai milžiniška Lietuvos istorijos gėda. Iš tiesų lietuvių tarpe nepritrūko padugnių, žudžiusių žydus savo iniciatyva, iš neapykantos ar dėl naudos, nors Lietuvoje veikę nacių karininkai laiškuose vadovybei skundėsi, kaip sunku sukurstyti lietuvius žydų žudynėms. Neslėpkime – išgamų užteko. Mano kaime žydai išžudyti dar prieš pasitinkant vokiečius ir jis toks tikrai nebuvo vienintelis. Gėda? Gėda.
Tačiau niekingas istorijos iškraipymas yra tapatinti prasidėjusias ir dažniausiai okupacinių nacių pajėgų inicijuotas ir vykdytas žudynes su Birželio sukilimu ir jo tikslais. 1941-ųjų vasarą Lietuva prievarta tapo Trečiojo Reicho – Holokaustą vykdžiusios valstybės – sudėtine dalimi. Tą vasarą Lietuvoje nužudyta daugybė šalyje gyvenusių žydų. Tą darė okupacinės vokiečių struktūros. Jos rado kolaborantų, už kurių darbus ir Lietuvai tenka atsakomybė. Tačiau tą darė ne Birželio sukilėliai ir ne jų įsteigta Laikinoji Vyriausybė. Ši skirtis labai aiškiai nubrėžta iš tiesų 1941 metų istorijos įvykiuose besispecializuojančių istorikų, tarp kurių ypač paminėtinas Arūnas Bubnys, darbuose. Ir šios skirties gali ir turi laikytis kiekvienas sąžiningas, nacionalinės savigarbos ir istorinio teisingumo jausmą turintis Lietuvos pilietis.
Lenkijoje priimamų istorinės atminties įstatymų fone nuskambėjo nedviprasmiškas Vokietijos užsienio reikalų ministro pareiškimas: „Organizuotos masinės žudynės buvo įgyvendintos mūsų šalies ir niekieno kito. Atskirų individų kolaboravimas šiuo klausimu nieko nekeičia.“ Kaip tauta, už Holokaustą atsakingi tik vokiečiai. Jos okupuotuose kraštuose buvo kolaborantų, jų net galimai buvo ir tarp sukilėlių, tačiau „atskirų individų kolaboravimas šiuo klausimu nieko nekeičia“. Kaip atskirų partizanų nusikaltimai negali diskredituoti partizanų judėjimo ir pakeisti jo tikslų, prasmės ir istorinio vertinimo, lygiai taip pat ir atskirų sukilėlių ar juo labiau ne sukilėlių veiksmai negali pakeisti Birželio sukilimo istorinio vertinimo. Subtiliau ar tiesmukai teigiantys, kad sukilimas tebuvo nacių kolaborantų siautėjimas (ar to prielaida) nesikuklindami kartoja sovietinę propagandą, SSRS Lietuvoje ir užsienyje aktyviai skleistą istorijos versiją.
Galiausiai kaltinimas dėl Lietuvoje vykusio Holokausto metamas J. Brazaičio vadovautai Laikinajai Vyriausybei, kuri, pasak vienų, esą kurstė žydų žudynes, pasak kitų, nieko nedarė, kad joms sutrukdytų. Tai atvirai melagingi aiškinimai. Laikinoji Vyriausybė ne vieną kartą skelbė raginimus nedalyvauti agresijoje prieš žydų tautybės gyventojus. Tačiau ji neturėjo faktinės valstybės kontrolės, buvo nominali ir bejėgė užtikrinti savo įsakų įgyvendinimą. Šios aplinkybės ir apskritai Laikinosios Vyriausybės santykis su Holokaustu Lietuvoje yra plačiai aptartas Vidmanto Valiušaičio straipsniuose ir knygose, juose taip pat išnarpliojamas ir ne vienas iš konteksto ir 1941-ųjų rezistencijos dalyvių biogafijų ištrauktas kaltinimas, kuriais įvairūs autoriai mėgino pagrįsti tariamą sukilėlių ir Laikinosios Vyriausybės antisemitizmą.
Nesu istorikas ir net nepretenduoju į išsamias faktines žinias apie citatų tikrumą, cenzūros sąlygomis leistų žurnalų ir okupantų klastotų dokumentų autentiškumą, archyvinių šaltinių išmanymą. Kaip tik todėl nesileidžiu į smulkmenišką ‘sakė-pasakė’, o keliu klausimą dėl bendro sukilimo ir jo įsteigtos vyriausybės vertinimo, kurį leidžia daryti net mokyklinės istorijos žinios. Tačiau kas kartą iškėlus tariamo J. Brazaičio Vyriausybės vaidmens Holokauste klausimą, būtent išmanantieji šaltinius ir neleidžiantys jais manipuliuoti be konteksto parodo tiesą esant J. Brazaičio ir sukilėlių pusėje. Neteko susidurti su kitokiais atvejais.
Taigi sukilimas nėra kontraversiškas, o šiam naratyvui pasiduodantys mokslininkai ir politikai daro nemenką žalą šalies informaciniam saugumui. Buvo ir lieka neaišku, ko – kokių tyrimų, įrodymų, išvadų, konferencijų – reikia valstybei, kad pradėtų, nesigėdydama savęs, gerbti savo laisvės kovotojus, kad garsiai pasakytų, kad Birželio sukilimu mes didžiuojamės ir tik didžiuojamės, neneigdami tą pačią vasarą Lietuvoje ir su atskirų lietuvių pagalba įvykdytų nusikaltimų. Tai pasakyti nėra taip sunku.
Savo 1962 metais rašytame straipsnyje Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, didvyris, kurį vertai iškiliausiu žmogumi laikė JAV lietuviai ir kurio šiandien vis dar niekingai gėdijamės, straipsnyje „Sukilimas ir tauta“ (itin verta perskaityti jį visą ČIA) citavo žodžius iš sukilėlių laidotuvių Kaune 1941-ųjų birželio 26 dieną:
„Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Tačiau niekados toji duobė nebuvo tokia didelė kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės. Tai rodo, kokia stipri tėvynės meilė yra išaugusi jos vaikų širdyse, kad ištisi jų būriai – šimtai ir tūkstančiai savu noru ryžtasi mirti, kad svetimiems nevergautų. Pajaučiam šių gilių kapų akivaizdoj visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį.“
2012 metais pats J. Brazaitis perlaidotas Lietuvoje, Kaune. Perlaidotas nedalyvaujant nė vienam tuomečiam valstybės vadovui, tačiau esant V. Adamkui, V. Landsbergiui, gyviems dar buvusiems sukilimo dalyviams. Perlaidojimą lydėjo kairuojančios inteligentijos pasmerkimo raštai ir patyčios. Smerkėjai A. Patacko pavadinti kvislingais.
Tai – nuotrauka iš šio perlaidojimo iškilmių: garbingas, nes drąsus jaunimas, neišsigandęs kvislingų pasmerkimų. Gal ir šiandienos politikai vieną dieną neišsigąs vertesnius už save pagerbti.
aiškiai įvardino Lietuvos kvislingus: Adamkus, Landsbergis, Donskis, taip pat Valatka ir kiti parsidavėliai lietuvių niekintojai.
…,kad Lietuvoje yra tokiu jaunu ir teisingu vyru, kaip V.Sinica, V.Vysniauskas.Jie nesibaido tamsiu seseliu ir drasiu zodziu teikia mums vilti del ateities.
Kas skelbiama dabar viešai po 77 metų? —„Sukilimas.
Sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę – birželio 22–28 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę.
1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą (kartu buvo paskelbta ir vyriausybės sudėtis).
Kovos su besitraukiančiais Raudonosios armijos daliniais ir komunistų aktyvistais vyko ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei visoje Lietuvoje. Lietuvoje, vienintelėje iš sovietų okupuotų kraštų, prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui kilo ginkluotas sukilimas. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).
Sukilimo metu Lietuvoje prasidėjo žydų Holokaustas. „
Valatka 3:17? Ką rašė R. Valatka? —Pvz, „Ir priešingai, Vytautui Landsbergiui, taip ir nepavyko įteisinti 1941 m. Birželio sukilimo prieš sovietus. Tam pasipriešino ne tik intelektualai, priminę, kad sukilėlių vadovybė savo atsišaukime į tautą šlovino Hitlerį, o dalis sukilėlių susitepė piliečių žydų žudynėmis, bet ir paties Landsbergio partijos nariai.” (žiūr. Atviros lietuvos fonas, „Istorijos politika…”)
Su straipsnio uzvadinimu sutinku. Antisemitinis akcentas yra daugiau negu miglotas ir itariu prikergtas su didelemis zydisko lobby pastangomis.Zydu zudyniu dalyviai turi but isaiskinti ir jeigu yra irodymai (ne itarimai!) nubausti faktiskai arba post mortem, jeigu zmogus istorine ar politine figura. Taciau kitos,straipsnyj destomos isvestines ir salutines mintys apie sukilimo reiksme ir vertinima kelia sypsena kaip girdint burna issimuzojusio vaiko tikinimai, kad „sokolada suvalgiau ne as”(sveplai). Tai, kad zuvo 2.000(ar 200, ar 20.000) nieko neirodo ir juo labiau neirodo, kad lietuviai issilige, „istroske” autoriaus zodziais laisves. Totalitarizmo kaip nuzmoginancios ir bet kokia zmogiskaja ateiti, bet kokia kreatura kuria mes apibudiname zodziu „gyvenymas”, paneigiancia ir atmenancia alternatyvos ATMETIMA tai irodo. Net bailys trumpam patekes tarp krauju pasruvusiom akimis ir nenuplaunamu kraujo kvapu… Skaityti daugiau »
Pasmerkti mūsų istorikai knaisiotis faktuose ir nutylėjimuose, kada jie nesuvokia, kad per historija yra realizuojamas globalus valdymas. Kas čia tokio jeigu kokie Sukilimo dalyviai šlovino Hitlerį? Tuo metu Hitleris buvo populiariausias lyderis net pasauliniu mastu. Tai, kad buvo koks tai holokaustas – niekas nežinojo, net Niurbergo proceso metu tokia sąvoka net neegzistavo. Lygiai taip pat po 10 metų gali būti teisiami JAV banditai ir galėsime teisinti ką mūsų kariai veikė Afganistane.
Lietuva lyg nusenusi senmergė, susitaikiusi su būties skurdo beviltiškumu ir neturinti idėjų ateičiai, sėdinti vieniša užsidariusi savo nevėdintame kambarėlyje ir dienų dienomis vartanti senus nuotraukų albumus
Nesiliaujantis žodžių srautas raginantis didžiuotis kapuose miegančiais didvyriais, yra tobulas forumų „veiklų” formatas, kurio esmė yra virtuoziškas laviravimas išvengiant darbų kuriais galima būtų didžiuotis ateityje.
Dzeikas (9:11) šiandien, 2018 metais parašė: „Taciau kitos,straipsnyj destomos isvestines ir salutines mintys apie sukilimo reiksme ir vertinima kelia sypsena”. Bet man nekyla noras juokauti, darpaskaitai kitų autorių straipsnius, pvz apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (llks.lt/Varpas…): citata „Dabar kai kas sako, esą Birželio sukilimo negalima vadinti Tautos sukilimu, nes ne visa tauta jame dalyvavo. Taip mąstant galima prikibti ir prie vienišo telegrafo stulpo. Tačiau juk nė viename sukilime – nei 1794, nei 1830, nei 1863-iųjų į sukilimą nėjo visa tauta, pagaliau 1918–1920 metais ne visi tapo savanoriais. Į sukilimus ėjo žmonės, priklausantys tai tautai, o kiti tam nesipriešino, tyliai ar atvirai palaikė. Kita vertus, 1941 metų Birželio sukilimas buvo tautos sukilimas, nes pagrindinis sukilėlių tikslas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Šis… Skaityti daugiau »
yra ta kontroversija . Jei sukilėliai padėjo Reichui ir tas Reichas būtų nugalėjęs , kas toliau būtų buvę ?
p.Sinica, Jūs teisingai vertinate patį sukilimą ir jo iniciatorius. Garbė jiems! Tačiau spausdindami rašinį „tiesos.lt” turėtute būti pakankamai reiklus sau. Bandau paaiškinti. Rašote: „Mano kaime žydai išžudyti dar prieš pasitinkant vokiečius ir jis toks tikrai nebuvo vienintelis. Gėda? Gėda.” Mano galva Jūs vertinate neleistinai atlaidžiai. Tai buvo nusikaltimas žmogiškumui. Tokiems senaties negalima taikyti net svarstant etiškai. „Gėda”labiau tinka, jei kalbėtute apie iškviestą prie lentos mokinį, kuris pagadino orą. Ar žinote pavardes tų, kurie žudė, ir tų, kurie matė, bet nebandė trukdyti žudikams ? Ar „išžudyti” apima senelius, moteris ir vaikus? Ar domėjotės, kaip žudė – šaudė, pjovė, gal daužė akmenimis, pagaliais ? Gal jums žinomi žudikų likimai? „Gėda” padaro rašinį klastingai angažuotu. O jei Jūs taip vertinate nuoširdžiai – nuvylėte.… Skaityti daugiau »
deja, romantizmo birželio 23 sukilime nedaug, nes jis sinchronizuotas su nacių invazija į sssr. Romantišku jį galėtume vadinti, jei jis būtų politiškai ir ideologiškai/retoriškai, strategiškai ir taktiškai nederintas su naciais, jų įsiveržimu į SSSR. Deja, taip nėra. Dar daugiau, sukilimą parengė plk. K.Škirpa su savo įkurtu Laf’u, kuris sėdėjo Berlyne ir bendradarbiavo su nacių žvalgyba. Jų parinkta ir Laikinoji vyriausybė. Ir ekscesų prieš žydus iš sukilėlių pusės, ypač iš tų kurie po savaitės oficialiai transformavosi į nacių pavaldumą ir iš Laikinosios vyriausybės politikos išties buvo sočiai. Apie tai daug išlikusių dokumentų ir prirašyta daug. Ir deja, dar ne viskas atrasta, pateikta, įvertinta. Kad sukilimas buvo labiau pronacinis, o ne vien rezistencija prieš bolševikus puikiai parodo ir faktas, kad jo gretose… Skaityti daugiau »
Kokia pusė komentarų pagal stilių laisvai galėtų būti datuojami kokiais 1956 m. Įdomiausia, kad bent jau dalis tokių bolševikinių vėmalų autorių save laiko didžiai progresyviais. 🙂 Antra vertus, V. Sinica ir pats poroje vietų pakliūva į antilietuviškų atmatų suregztą melo voratinklį. Pvz. teiginys „Tą vasarą Lietuvoje nužudyta daugybė šalyje gyvenusių žydų. Tą darė okupacinės vokiečių struktūros. Jos rado kolaborantų, už kurių darbus ir Lietuvai tenka atsakomybė” yra visiškai klaidingas, nes Lietuvos valstybės nebuvo, Laikinoji vyriausybė padėties nekontroliavo, apie jokią Lietuvos valstybinę politiką žydų klausimu kalbėti nėra jokio pagrindo, tad ir apie Lietuvos atsakomybę kalbėti juokinga. NĖRA jokios kolektyvinės Lietuvos ar lietuvių tautos atsakomybės. Ten, kur atskiri žmonės sąskaitas suvedinėjo, tai ir reikia individualiai žiūrėti – kas, ką ir už ką… Skaityti daugiau »
Ir kur tas jūsų kaimas? Kiek ten žydų gyveno iki vokiečiams ateinant? Mano kaime nė vieno. Miestelyje taip, ir visas su vaikais išžudė karo metu, vyrai buvo išvežti į Vokietiją.
StasyG, ir ka as turiu atsakyti? Kas sako, kad sis sukilimas ne tautos – to ir klauskite kodel jis taip sako.
As sakau, kad laisve nebuvo sukileliu isimtinis varomasis motyvas. Totalitarizmo patirtis ir paniska baime pasilikti jo nasruose pagrindinis motyvas buvo. Lygiai kaip inirtingo Vermachto pasipriesinimo RKKA 1944-45mm. Pats buvau sovietinio kario , blaivaus proto ir nesovietiniu paziuru zmogaus 1944m budamas 17m savanoriu stojusio i RKKA (valgyt labai norejosi) pasakojimo klausytojas.Jis niekaip negalejo suprast vokieciu arsaus priesinimosi iki pat 1945m geguzes „nors ju belaisvius maitino geriau negu mus”.
Nejudintu sovietai Smetonos kamariles zvakiu fabrikeliu – butu Vermachtas apturejes gyventoju parama tokia pat kaip 1915.O ukininkai net galvos nepakeltu nuo ukio darbu pamate keliu vaziuojancius vokieciu tankus.
Reiktų gerb.Sinicai ir kitiems pasiskaityti apie birželio sukilimą:
http://partizanai.org/mes-kovojome-ir-zuvome-kad-lietuva-butu-laisva
O kiek vokiečių moterų, senių ir vaikų buvo sudegintų gyvais per pirmuosius masinius Vokietijos gyvenamųjų kvartalų bombardavimus miestuose dar iki to laiko, kol ir vokiečiai ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir pradėjo bombarduoti Angliją, pakviesti kokių ten labai aukštų Anglijos pareigūnų, a? Mėgsti makaronintis, tiesa? Na, o Džeikas kažkodėl apsimeta durneliu ir tingi perskaityti Kasablankos popierkas ir ko iš vokiečių tose popierkose buvo reikalaujama? Niekaip negali perskaityti legendinį T.N.Kaufmann.o veikaliuko, kad Vokietija privalo žūti – „Germany must perish!” Tikriausiai esi VU absolventas, esi VU docentų išmankštintas ir niekaip negali atmokti, atkalti tai, ką pačiam įkalė dezistai, esi be logikos pradžiamokslio po šiai dienai, tiesa?
Dabartinė Lietuvos teritorija tuo metu po 1940 metų buvo Stalino Rusijos(Sovietijos) dalimi, valstybe prieše Vokietijai. Visuotinai žinoma, kad Sovietija su pompa buvo atsisakiusi pasirašyti Hagos ir Ženevos konvencijas, pareiškusi, kad joks priešas niekada į jos teritoriją kojos nekels ir joks sovietų karys niekada į nelaisvę priešui nepasiduos. Ar sunku kam čia tai suprasti ir pagaliau perskaityti Hagos ir Ženevos konvencijas(Tarptautinę teisę), galiojusią iki 1949 metų, kol buvo naujai papildyta, pakeista ir pritaikyta prie Didžiojo Trejeto, prie nugalėtojų geopolitikos poreikių. Lietuviai neturėjo tada savo valstybingumo, o buvo Sovietijos piliečiai, o ar vergai, ar belaisviai ne taip jau ir svarbu. Baltijos šalys pirmosios buvo okupuotos Stalino rusijos, kam labai patinka visokie pirmumai ir demagogija su tuo pirmumu susieta, pavyzdžiui, sovietų, kad Vokietija… Skaityti daugiau »
nereikia išskirti ir supriešinti karo aukas ir karą išgyvenusius žmones pasaulyje. Nebereikia versti konfliktuoti vienus su kitais ir nebeieškoti privilegijuotų ar biblijinių aukų čia. Laikas ir aukoms, ir išgyvenusiems karą susitaikyti, bet Tiesą apie tą karą, apie karo priežastis irgi vienąkart reikia pasakyti – teks pasakyti, nesvarbu, kad kagebistai įslaptinami valdančiosios klasės LR Seime su Saule. Stalinas irgi svajojo gyventi su Saule, tiesa? Negi mūsų seimūnai mano irgi, kaip Stalinas, gyvensią su Saule? Čerčilio archyvai turėjo būti jau pernai paviešinti, tiesa? Ar mūsų istorikai jau nuvyko ten jų tyrinėti, nes ten guli raktas į dviejų pasaulinių karų Tiesą ir priežastis – kilmę.