Seniai nesipiktinau dėžučių statymu istorinėje Vilniaus zonoje. Dažniausiai patyliu, kadangi tai vyksta masiškai ir nėra jokių teisinių prielaidų tam sustabdyti, o architektų tarpe vyrauja gili ideologinė nuostata, kad būtina visur statyti šiuolaikiškai, kad skirtųsi nuo aplinkos. Visgi ypač matomoje vietoje, Žygimantų gatvėje numatyti trys šiuolaikinės dėžutės estetikos namai ypatingai skaudina akis, negaliu nutylėti. Vienas jų dar ir užstojo UNESCO paveldo panoramą į senamiesčio bažnyčių bokštus, tad projektas strigo. Išsprendė! Iškirpo („įlenkė“) stogo liniją, kad bokštai nuo Žaliojo tilto matytųsi ir dabar jau „viskas gerai“. Turbūt 9/10 naujų statybų greta ikikarinių pastatų Vilniuje vyksta tokiu stiliumi (nors yra ir nuostabių išimčių).
Architektų tarpe vyrauja gili ideologinė nuostata, kad būtina visur statyti šiuolaikiškai, kad skirtųsi nuo aplinkos.
Kas domisi, žino, kad Vakaruose po truputį grįžtama prie suvokimo, kad savojo laikmečio susireikšminimas negerbiant miesto savitumo (dėžutės neturi nacionalinio savitumo, jos nors kiekviena truputį skirtinga, yra to paties stiliaus visame pasaulyje) ir istorinės architektūros konteksto yra praėjusio amžiaus dalykas. Visur Vakarų Europoje daugėja pavyzdžių naujų statybų, kai statoma to miesto vyraujančius istorinius stilius atitinkanti architektūra. Miunchenas, Berlynas, įvairūs Norvegijos, Belgijos miestai, ypatingai Budapeštas. Šįryt dėmesį atkreipė švedų Geteborgo atvejis. Ten pastatytas naujas gyvenamasis namas laimėjo konkursą prieš šiuolaikinę dėžutę ir ne tik gavo teisę atsirasti, bet ir laimėjo miesto metų geriausiojo apdovanojimą. Vadinasi įmanoma?
Nenustoju svajojęs, kas būtų, jeigu vieną dieną ne ekspertams, o vilniečiams būtų leista pasirinkti iš ekspertų atrinkto geriausio šiuolaikinės architektūros ir alternatyvaus istoriškai derančio su aplinka stiliaus projekto. Rezultatai galėtų nustebinti, ką geriausiai rodo banali NT rinka – visame pasaulyje už istorinės architektūros pastatus ar butus juose pirkėjai moka daugiau nei už modernistinius.
Kadangi miesto vaizdas yra tikrai ne visiems miestiečiams, o penkiasdešimčiai šiandienos madomis išauklėtų ekspertų žiūrėti ir gyventi, galime būti ramūs, kad taip mūsuose greitu laiku nenutiks.
Bet nuotraukas palyginti galima. Viršuje naujas (ne atstatytas, o būtent naujas) gyvenamasis namas Geteborge. Apačioje leidimą gavę nauji namai Žygimantų gatvėje, Neries pakrantėje.
Jeigu pagausite save galvojant, kad „ne taip ir blogai, juk būna daug blogiau“ (man taip būdavo), vykite tą mintį šalin. Tai su žemiausia kartele susitaikiusios sąmonės mąstymas. Mes nusipelnėme ne „ne tokios ir baisios“, o gražios architektūros, kuri būtų graži ir suprantama (beveik) kiekvienam, nepriklausomai nuo specifinio išsilavinimo. Nes taip, o siaube, grožis, kaip mokė klasikai, yra objektyvus dalykas, pažinus ir vaikui, ir bobutei.
Tai ilgamečio smegenų plovimo pasekmė. Bet, autoriau, atsiminkit, kaip pats guodėtės, kad naikinami pereinami kiemai, prie kurių jūs užaugot ir pripratot. Taigi, įpročius ne taip paprasta pakeisti. Ypač, jei tai žmonių, turinčių valdžią, įpročiai.
Tereikia tiesiog atsiversti istorijos vadovėlį ir pažvelgti kokius planus turėjo tarybiniai architektai, kaip jie griovė istorijos paveldą ir statė… Ypač po karo, kada buvo planuojama nugraiuti ir suniokoti visą senamiestį. Na jūs, dar galite „pasigrožėti” ta sovietine statyba. Tai tie patys tarybiniai architektai, užauginti tarybinių architektų, išauklėti tarybinių architektų, paruošti tarybinių architektų, gali būti ir vadoveliai pas juos dar skirti tarybiniams architektams, ir parašyti arybinių architektų. O užaugo jie visi naujininkų dėžėse ir panašioje, estetikos jausmą žudančioje tarybinėje aplinkoje. Todėl net nestebina. Lietuvoje, labai mažai to ką galima pavadinti tikru elitu. O ir matomas jis labai, labai retai. Bijo „išsišokti”? Aš nesakau. Yra puikūs architektai, bet kada aš mokiausi (ne architektu), net man su mano technine specialybe, dėstė kompozicijos pagrindus… Skaityti daugiau »
Kai patys pabandysite, ką nors sukurti, tada galėsite rodyti savo skonį.
Išties, kada dėžių statytojai išmoks statyti, kažką estetiškesnio ir funkcionaliai nenusileidžiančio (o dažnai pranokstančio) tas dėžes, tada tamsta išties galės, kažką čia pirštais rodyti.
Taip, timeless architektūros Vilniuje galėtų būti daug daugiau, tačiau šiuokart ne architektai kalti. Pažiūrėkit bendrą gatvės stogų liniją (seną!!!) ir palyginkit su naująja dalimi. Dabar pamąstykit kodėl taip.
Istorinės, vertingiausios Vilniaus dalies. skubotas užstatymas skurdo valstybę reprezentuojančiais pigiausiais, užtai didelio tūrio stiklo statiniais liudys apie mūsų laikmetį kaip viduramžiškos pilys ir rūmai liudija apie praėjusius laikus.
DABAR ir tuojau pat užstatyti perspektyviausias Vilniaus vietas jie greiti. O kad taip pašalinti iš Senamiesčio stalininius griozdus, tai nėra nei noro, nei lėšų. Nebent kada ateityje kai būsime turtingesni. Gal ir gerai, nes nugriovę pokarinę baidyklę tučtuojau jos vietoje pastatytų šiuolaikišką stiklinę
Puikiai architektai su tuo įlinkiu stogo linijos patrolino urbanistinį beretinį talibaną. Gedimino pilies jiems iš kažkurio kvadratinio metro nesimato… Šekit, žiūrėkit 🗿🤭
Matai, tame ir bėda, kad žmonės užuot dirbę savo miestui ir šaliai, sugeba tik ,,patrolinti”. Užuot dirbę architektais, dirba patroliais.
Taip. Bet kokiais reikia būt durniais tam, kad mane minusuotų… 🤭😆
Paprasta – kai erzina mūsų priešininkus, tai gerai, o kai erzina mus, blogai.
Tokio statymo pavyzdys yra Švitrigailos g.1 prie Basanaviciaus g. ,balta deze su peiliuku išpjautais langais, uz tu langu griozdai, šluotos , slides,dviraciai, dziovyklos ir viskas ko nereikia bute. Kitas pavyzdys Basanaviciaus g. Kulturos ministerijos šalia bjaurus postmodernizmo kreivas šlamstas.
„…architektų tarpe vyrauja gili ideologinė nuostata, kad būtina visur statyti šiuolaikiškai, kad skirtųsi nuo aplinkos…” Manau, straipnio autorius nevisai teisus. Tokia nuostata yra UNESCO dokumente Vienos memorandume „Pasaulio paveldas ir šiuolaikinė architektūra – istorinio urbanistinio kraštovaizdžio valdymas“.
Pirmiausia, tai REKOMENDACIJA (https://unesco.lt/images/2011_m_Rekomendacija-dl-istorinio-urbanistinio-kratovaizdio.pdf) Po to: -,,13) Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio koncepcija remiasi vietos bendruomenių tradicijomis ir suvokimu, kartu išlaikydamas pagarbą nacionalinių bei tarptautinių bendruomenių vertybėms.” – ,,24) Remiantis istorinio urbanistinio kraštovaizdžio koncepcija, siūloma naudoti miesto sąlygoms pritaikytas tradicines ir naujoviškas priemones. ” ,,Apsuptis (ICOMOS Siano deklaracija) Paveldo struktūros, vietos, vietovės ir teritorijos apsuptis – artimiausia ir platesnė aplinka, kuri yra dalis jo reikšmingumo ir savitumo arba prie jo prisideda. Kultūrinė reikšmė (ICOMOS Australijos Beros chartija) Kultūrinė reikšmė – tai estetinė, istorinė, mokslinė, socialinė arba dvasinė vertė, svarbi praeities, dabarties arba ateities kartoms. Ji yra įkūnyta pačioje vietoje, jos audinyje, apsuptyje, naudojimo būduose, asociacijose, prasmėse, dokumentiniuose įrašuose, susijusiose vietose ir susijusiuose daiktuose. Skirtingiems žmonėms arba jų grupėms vietų vertė gali būti… Skaityti daugiau »
Siūlau perskaityti visą Vienos memorandumo tekstą, o jau tada ginčytis :
„21. Atsižvelgiant į pagrindinį apibrėžimą (žr. šio Memorandumo 7 str.), miestų planavime, šiuolaikinėje architektūroje ir istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojime reikėtų vengti visokių pseudoistorinių projektų formų, nes jais nusižengiama ir istorijai, ir dabarčiai. Vietoje vieno istorinio vaizdo neturėtų atsirasti kiti — istorija privalo išlikti lengvai skaitoma, ir pagrindinis tikslas yra kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą.”https://kpd.lt/vienos-memorandumas/
https://kpd.lt/vienos-memorandumas/
Yra toks patarimas. Bet tai PATARIMAS. Ir kas tai pseudoistorinės formos ?Jei ne pseudo istorinės, o istorinės, kas tada ? O modernizmas juk irgi istorinė forma, ar ne ? Skirtis nuo aplinkinių senų pastatų gali, bet juk nebūtinai taip aršiai. Juk reikalavimo derėti prie aplinkos niekas neatšaukė, ar ne ?
Mūsų architektų protuose sovietų sąjunga vis dar nepasibaigė. O galėtų jau ir subręsti, nabagai.
O kokia padėtis yra su tamsta?
tokiems svarbiausia atitikti memorandumams, anksčiau – maskvos, dabar – vienos
Taip. O sveiko proto ir gero skonio memorandumo niekas nenori klausyti.
Vaizdas baisus. Vilnių keičia žmonės, nesuprantantys mūsų miesto. Ateiviai.
Vilniuje daugybė geriausios, gundančios tuščios vietos statyboms. Ir mažai pinigų geros vietos vertiems projektams. O palikti tuščią vietą irgi gaila – ne aš,tai kitas užims. Panašiai ir su statybomis patraukliausiose lietuviškos gamtos vietose. Ne aš, tai kitas. Tai jau geriau tuomet aš.
Matyt, užsakovams, vytytojams užtenka dėžučių- pigiau, greičiau pastatyti, pelningiau parduoti? O architektai,kurie nesutinka projektuoti dėžučių galimai lieka be darbo- užsakovai,vystytojai kreipiasi pas tuos,kurie sutinka?
Įsivaizduoju Sinicą architektu. Aušros vartai matytųsi ir nuo Žaliojo ir nuo Brazasuko tilto ir nuo Nemenčinės. Visur statytų 15-19 a. kičą, nes tai gražu.Sinicai nedaėjo, kad ne investuotojas sugalvojo įlinkusį stogą, o eilinis konservatorius sėdintis KPD, kuriam reikėjo įsiteisinti apžiūros tašką (patenkinti savo ego), kad jam išėjus iš savo darbovietės prie buvusio planetariumo, kažką ten įžvlegtų. Kodėl NS turi galutinai susišikti savo reputaciją per tokias rašliavas.
Žinoma, politikams nederėtų vaidinti architektūros žinovų. Bet architektai taip pat turi atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Nes galutinis užsakovas, vistik – visuomenė. Tai derėtų atsiminti tiek politikams, tiek architektams.