Egzistuoja sena tendencija, kad turtingi paveldinių pastatų savininkai leidžia sau juos niokoti ar tiesiog nugriauti, įsiskaičiuodami į sąmatą baudas už pažeidimus. Baudos juk sąlygiškai mažos, neretai visai juokingos. Būtent tas dabar padaryta ir Klaipėdoje, be leidimo nugriaunant 1776 ir 1860 metų pastatus.
Mano galva, vienintelė adekvati bausmė už tokius veiksmus yra įpareigojimas atitaisyti visą žalą (t.y. sukeltą veikimu ir neveikimu) – atstatyti pirminį pastatą jo restauruota forma. Jeigu tas pats savininkas kartoja tokius veiksmus, teismo įsakymu atstatytą paveldinį turtą konfiskuoti parduodant naujiems savininkams ar naudojant viešosioms reikmėms. Nematau, kuo (išskyrus vertės mastą) tokie nusikaltimai skiriasi nuo pažeidėjų automobilių konfiskavimo.
Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju. Dar neabejoju, kad mūsų brangūs pažeidėjai gebėtų neturėti pinigų tokiems įsipareigojimams. Tam išspręsti reikėtų inovatyvaus sprendimo, apie kurį galima pagalvoti. Pavyzdžiui, paveldinių NT objektų nuosavybės registravimą vykdyti tik su sąlyga, kad savininkas turi turto, kuriuo galėtų tuos įsipareigojimus įgyvendinti. Vieta jūsų fantazijai.
Turint galvoje, kad iš tikrųjų panaikinti tokios žalos kultūrai ir istorijai neįmanoma, nes kopija niekada nebus originalas.