Lietuvoje stipriai aktualizuojasi aplinkos apsaugos (visų pirma – miškų) problemos. Kartu aktualizuojasi europinė problema – žalieji visur rūpinasi ne tik aplinka (kuria irgi rūpinasi dažnai ne logiškai, o ideologiškai), bet ir perima visą leftistinę globalizmo darbotvarkę – multikultūralizmą, vienalytes „santuokas“, federalizmą, „reprodukcines teises“ ir taip toliau.
Lietuvos žalieji nevalstiečiai jau nuėjo tuo beprotybės keliu. Lietuvos valstiečiai žalieji atsisako jungtis prie europinės žaliųjų šeimos kaip tik dėl šių priežasčių (pagarba jiems už tai), bet patys turi nemažų problemų su žaliąja politika (viena urėdija, perėjimas prie pelno principo, iš to plaukę plynų kirtimų, įskaitant saugomas teritorijas, skandalai, siūlymai įvesti mokestį už privataus miško NEKIRTIMĄ, mažinama medienos kaina ir t.t.).
Lietuvoje žinau daugybę žmonių, kuriems šie klausimai yra itin svarbūs, bet jų socialinės pažiūros yra tradicinės/konservatyvios, visiškai priešingos leftizmui. Sakyčiau, iš esmės tokie žmonės ir organizavo visą judėjimą, protestus už miškų išsaugojimą. Šie žmonės neatstovaujami. Ar valstiečiai sužaliuos, ar žalieji atsisakys leftizmo, ar kažkas kitas kompetentingai imsis šitų klausimų?
Seniai kirba klausimas, o kiek gi iš tų „žaliųjų” fondačiulpių bent savo šiukšles rūšiuoja? Tikriausiai, nedaug ir pasiteisinimų tam – daugybė. 🙂
Lietuvoje sprendimų priėmėjai yra partijų nariai. Ko vertos mūsų partijos, žinome seniai. Štai ir atsakymas. Beje, o pačio autoriaus partija ką siūlo? Einant į rinkimus kažką reikia turėti visose srityse.
romuva
Aha… Iltis iššiepusi ,,romuva” 🙂 .
visų pirma neturi būti preke tai kas nebuvo žmogaus sukurta: žemė, miškas, vanduo, oras…, nes prekės paskirtis suvartojimas/ sunaikinimas galutiniam rezultate. Sunaikinimas rezonuoja su naikintoju ir sunaikinams naikintojas. Lietuvos miškų naikintojas jau naikinamas ir bus sunaikintas ir niekas nepakeis visatos dėsnių, nustatytų laiko/Brahmos.