Artėja seksualinių mažumų pasididžiavimo renginių savaitė ir reikia manyti, kad TS-LKD bendruomenė ir ypač atstovai Seime ruošiasi dalyvavimui, perka vėliavas ir lygina kostiumus, o gal net eis apsinuoginę. Reikia ruoštis, nes partija lėtu užtikrintu žingsniu tapo TS-LGBT, t.y. pagrindine, didžiausia ir nepakeičiama LGBT reikalavimų rėmėja, stūmėja ir lobintoja Lietuvoje. Iš inercijos ir įpratimo toks vertinimas gali stebinti, bet nėra jokio reikalo stebėtis, nes šiandien:
– Beveik visi TS-LKD atstovai Seime balsuoja už LGBT reikalavimus;
– Be tokio jų palaikymo Seime niekada negalėtų praeiti joks LGBT reikalavimas.
Tai tiesiog faktai: 38 iš 45 balsavusių TS-LKD atstovų balsavo už vienalytės partnerystės įteisinimą. Šie 38 balsai sudarė absoliučią daugumą visų balsų už projektą. Be jų nebūtų jokių šansų. Net jeigu TS-LKD būtų „dviejų sparnų“ partija, kurioje balsai pasidalina per pusę, partnerystei nebūtų jokių šansų. Bet TS-LKD atsidavė LGBT reikalavimams visiškai, partnerystę palaiko beveik visuotinai ir tie šansai tik dėka šios partijos tapę tikrai nemaži. Ši partija tad nuo šiol yra TS-LGBT.
Mačiau internete mįslingos lyties tapatybės Skarolskis (TS-LGBT jaunimas) išsijuosęs aiškina, kad gėjų partnerystės yra nieko liberalaus ir neprieštarauja konservatyvumui, čia esąs tiesiog „sveikas protas“, „XXI amžius“. Pats aiškinimasis prieš kažkokius radikalus, kaip Nacionalinį susivienijimą mėgina vaizduoti TS-LGBT, rodo suvokimą, kad disonansas tarp to, ką daro partija ir ką diktuoja sveikas protas, yra didžiulis. Sveikas protas diktuoja, kad konservatyvu laikyti tik vyro ir moters sąjungą. Sveikas protas diktuoja, kad taip šeimą suprato Sąjūdis, kurio tęsėju TS-LGBT visada skelbėsi esanti. Sveikas protas mato, kad pati partija savo partijos programoje įsirašiusi paramą tik vyro ir moters šeimai. Pagaliau sveikas protas mato, kad Bažnyčia moko šeimą esant tik tarp vyro ir moters ir kad jokie „krikščionys demokratai“ negali mokyti priešingai. Bažnyčia net tiesiogiai draudžia katalikams politikams balsuoti už vienalytes sąjungas, nors Maldeikienė prieš visą Lietuvą vaidina nežinanti „kur taip parašyta“.
Visame šiame kontekste labai įdomus ir lemtingas tų likusių kelių balsuojančių „prieš“ vienalytes „šeimas“ vaidmuo. Jie tarsi paskutiniai išlaikę sąžinę ir balsuojantys teisingai. Bet kartu jie negali nematyti, kad tai beviltiška pasmerkta pralaimėjimui taktika – jų vis mažesnis skaičius balsų nenusveria. Jeigu jų užteks sustabdyti šeimos sampratos perkūrimą šiemet, tai tokiu keliu jų pritrūks kitąmet. Kitaip sakant, jie kovoja žinodami, kad tuo nieko nelaimės šeimai ir tiesai, nebent tik sau – išlikimą partijoje, o partijai – melagingą vis dar kažkiek konservatyvios ir krikščioniškos įvaizdį.
Gi šalia yra efektyvaus, bet iš tiesų pasirinkti reikalaujančio veikimo alternatyva, išsamiai pristatyta profesoriaus Radžvilo straipsnyje LRT (nuoroda komentare). Išeiti iš TS-LGBT frakcijos, pasakant, kad vyriausybės veikla bus toliau palaikoma ir jai neleidžiama sugriūti, jeigu nebebus stumiami jokie leftistiniai, partijos programai prieštaraujantys projektai, pirmiausiai ta pati partnerystė. Tų 7 balsų, o gal ir pusės jų užtektų tokiam veiksmui. Jų derybinis potencialas daug didesnis už Laisvės partijos, kuri nuolatos daro iš esmės tą patį – būdama maža, bet nuosekli ir principinga diktuoja didesniems už save. Krikdemams reikia atrasti savyje tą pačią drąsą arba susitaikyti, kad „teisingi balsavimai“ jų nebeatplauna. Yra didelis pliusas: toks veiksmas jiems patiems būtų išsivadavimas patiems prieš save, tikra laisvė, kai nebereikia, kaip Abramikienei, prieš visą Lietuvą būti it mokinukei aprėktai dėl neteisingų klausimų ar neteisingų balsavimų. Tiesa, dabar jau net mokytojas mokinio taip paauklėti negali.
„Teisingai balsuojantys“ krikdemai tad kviečiami ne tik išsaugoti šeimos sampratą. Tuo pačiu jie kviečiami ir orumo revoliucijai. Sąžinės nepraradusiam žmogui tai iš tiesų labai daug ir ne kiekvienam prieinama. Štai „praktikuojantys katalikai“ kaip koks Navickas ar Sejonienė nieko panašaus padaryti seniai nebegali.