Tik nusigręžk porai dienų nuo politikos, o Lietuvos žydų bendruomenė jau daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija. Kremlius aktyvesnio ir didesnes bangas sukeliančio ruporo Lietuvoje (ir apie Lietuvą pasaulyje) šiandien neturi. Tai rimtas teiginys, norėčiau, kad kas nors gebėtų jį įtikinamai paneigti.
Kolaborantė Faina Kukliansky pasirašė reikalavimą Seimui neskelbti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto metų, nes jis esą irgi prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje, buvo LAF aktyvistas. Kai prieš keletą metų naivuoliai nematė nieko bloga ir net sveikino tai, kad Vanagaitė savo paskviliuose „kėlė klausimus“ apie 1941 metų rezistencijos dalyvius, buvo visiškai aišku, kad tas pats diskreditavimas prastumdžius leistino kalbėjimo ribas bus nutaikytas ir į partizanų gretas. Jau buvo užpultas Ramanauskas Vanagas, dabar – Lukša Daumantas. Nesuteptas herojaus pavyzdys šmeižiamas dar jo žmonai (beje, irgi šventam žmogui) gyvai esant.
Gerai, kad Seimas paskelbė J. Lukšos-Daumanto atminimo metus. Tai savaime suprantamas veiksmas. Gerai, ir kad F. Kukliansky apsiskelbė savo pareiškimais. Kiekvienas toks veiksmas artina Lietuvą prie taško, kai kantrybė pasibaigs, o antivalstybinė veikla bus nutraukta. Dar artina – lygiai kaip 1940 m. – Lietuvos žydus prie to taško, kai jie susipras ir pasakys: „Ką tu darai?!“.
Nuotraukoje Juozas Lukša-Daumantas su žmona Nijole Bražėnaite. Jos interviu platesniam akiračiui (ČIA).