Aš nemanau, kad Lietuvai prireiks slėptuvių. Bet ko turėjo išmokyti (nors neišmokė) pastarieji keli metai, tai kad meluoti visuomenei nėra išeitis – melai išlenda, o padaroma ilgalaikė žala, nes krenta visuomenės pasitikėjimas. Dabar kaip tik tai valdančiųjų daroma slėptuvių tema tiek vietos valdžios, tiek vyriausybės lygmeniu.
Mažiau reikšmingi skaičiai, kiek visgi žmonių galės pasislėpti „kolektyvinės apsaugos statiniuose”. Vidaus reikalų ministrė ne taip seniai sakė, kad 40 procentų. Viceministras sako, kad dar 10 procentų galėtų slėptis tiesiog daugiabučių rūsiuose ir cokoliuose.
Slėptis galima, bet visi tie vadinamieji „kolektyvinės apsaugos statiniai” nėra jokios slėptuvės. Juose nėra saugu, jie neatstoja slėptuvių. Jie remiasi teorine logika, kad tokie statiniai kare nenaudojami savos kariuomenės ir nebombarduojami priešų, tad juose gali slėptis civiliai. Ne dėl to, kad jie atlaikys smūgius, bet dėl to, kad jų nebombarduos. Ukrainoje visiškai įsitikinome, kad tokia logika netinkama. Lietuvoje jei kas ir bombarduos, tai ta pati Rusija.
Bet apie šiuos kolektyvinės apsaugos statinius nuolat kalbama, kaip neva apie slėptuves, lyg juose bus saugu, svarstoma, kokiai daliai jų užteks, kokiai ne. Juose nėra saugu, jie nėra pakaitalas slėptuvėms. Toks kalbėjimas kelia klaidingą saugumo jausmą.
Mariupolio teatras buvo de facto kolektyvinės apsaugos statinys. Nors laimei ne visi ten buvę tapo aukomis, bet per 300 žmonių po bombardavimo žuvo. Kaip kad žūsta bombarduojamų miestų rūsiuose ir cokoliuose.
Tai ką daryti? Sąžiningai rinktis kelią: ar statom politiką ant to, kad neprireiks, ir tada sakom, kad neturim ir nereikia, žmonės, jūs neturėsite, kur slėptis, bet ir nebus nuo ko. Na, kaio „nieko neturėsit ir būsit laimingi” 🙂 Primenu, dabar yra kitaip, dabar sakoma, kad nebus nuo ko, bet jeigu ką, tai bus kur.
Kitas kelias pripažinti, kad pasaulis pavojingas, slėptuvių reikia ir nėra. Tada reikia ieškoti techniškai ir finansiškai geriausio sprendimo – ar jas statyti, ar bandyti maksimaliai pritaikyti gausiai likusias ir apleistas sovietines, ar informuoti žmones, kad čia jūsų bėda, patariame mėginti įsirengti, kur galite provincijoje, ar dar kaip.
Bet kad būtų aišku, kad tai kažkas, ką reikia spręsti. O ne kaip dešimtmetį krašto gynyboje gyventa nuotaikomis „ai, apgins NATO” 🙂 NATO gins, bet jeigu jau Rusija pultų Lietuvą, tai pirma ateina puolantys, o tik tada ginantys.