Jūsų dėmesiui siūlome „Neredaguota“ pokalbį su dviem politologais ir politikais Valentinu Beržiūnu ir Vytautu Sinica.
Aptartos kelios temos: kiek rinkimų rezultatams turėjo įtakos žiniasklaidos pozicija ir socialinių tinklų cenzūra, vyraujantys naratyvai? kur dingo mėlynoji banga, kurią pranašavo apklausų bendrovės? 50 rinkimų vienu metu ar centralizuoti rinkimai? kodėl tiek balsuota paštu? balsų skaičiavimas ir kodėl taip skiriasi skaičiavimo greitis? kodėl didesnės valstijos suskaičiavo pirmos? rinkimų rezultatai Kongrese ir Senate? ar Amerika stovi ant pilietinio karo slenksčio?
Kaip skelbiama „Neredaguota“ prieraše, dėl techninių nesklandumų keli Valentino Beržiūno pasisakymai buvo iškirpti – jie turėtų būti paskelbti kitame įraše.
Įžanginis Vytauto Sinicos žodis:
„Neredaguota“ laidoje pasikalbėjome apie JAV rinkimus – apie tai, kaip:
– dauguma priešrinkiminių prognozių vėl buvo tragiškai pro šalį;
– JAV visuomenė nepasitiki medijomis, nes jų ketverių metų tendencingas darbas visiškai nesumažino Trumpo palaikymo, priešingai, jis išaugo, tapo stabilus, išsiplėtė į ispanakalbių ir juodaodžių bendruomenes;
– nebuvo jokios Mėlynosios (demokratų palaikymo) bangos, priešingai, išleidę rinkimams kelis kartus daugiau pinigų už oponentus jie pasirodė daug blogiau, nei tikėjosi tiek Senato rinkimuose (pralošė), tiek Atstovų rūmų rinkimuose (pralošė vietų, išsaugojo daugumą), tiek Prezidento rinkimuose (tikėtina, Bidenas bus pripažintas nugalėtoju, bet juk pagal prognozes turėjo nušluoti Trumpą) – demokratai ir net kairiosios medijos dabar atvirai kalba apie rinkimų fiasko ir jų lyderės Atstovų rūmuose Nancy Pelosi pamainą;
– apgailėtinas rinkimų procedūrų įgyvendinimas masiškai pakirto pasitikėjimą jų skaidrumu, dabar ginčas tik apie tai, ką dėl to kaltinti – demokratų šalininkai (ne visada atvirai įsivardiję) kaltina Trumpą, kad šis viešai išsakė šį nepasitikėjimą rezultatų skaičiavimu, Trumpo šalininkai kaltina tokį skaičiavimą įvedusias ir vykdančias demokratų valdomas valstijas. Viena aišku: nukenčia JAV pasitikėjimas institucijomis, kuo JAV visada labai didžiavosi;
– visi sutarė, kad tai bus svarbiausi rinkimai, nes jie buvo ne tarp dviejų politikų, o tarp dviejų absoliučiai skirtingų valstybės vizijų. Labai seniai JAV bebuvo taip susiskaldžiusi. 2016 metais ideologinis skirtumas buvo dar didesnis, bet tada pusė JAV į Trumpą žiūrėjo kaip į chamą ar išvis kaip į nesusipratimą, o ne ideologinį priešininką. Per ketverius metus jis parodė, kad yra nuoseklus savo pažadų (kam patinkančių, kam ne) vykdytojas, taigi išties ideologinis priešas. Demokratai savo ruožtu prieš šiuos rinkimus atvirai sakė, kad laimėję viską (kaip planavo ir kaip jiems prognozavo medijos bei apklausos) iš esmės keistų JAV santvarką, plėstų Aukščiausiąjį Teismą, naikintų rinkikų kolegiją (valstijų, ne piliečių atstovavimo principą). To jau neįvyks – Bidenas turbūt užims postą, bet bus politiškai įstrigęs tarp respublikonų Senato ir konservatyvaus Aukščiausiojo Teismo;
– daugiau nepasakosiu, paklausykit patys: