Kolega partietis Mindaugas Montvilas parodė labai įdomią ir gana baisią naujieną. Šveicarijos kairysis jaunimas, jaunieji socialdemokratai, pasiūlė šalyje įvesti paveldėjimo mokestį. Viena vertus, jis siūlomas kol kas tik turtingiausiems – kai turto vertė viršija 50 milijonų. Kita vertus, siūlomas mokesčio tarifas – 50 procentų (pusė turto). Bendra taisyklė, kad mokesčiai linkę didėti, o jų taikymo bazė plėstis. Todėl ta 50 milijonų vertės kartele labai nesiguosčiau.
Paveldėjimo teisė yra viena pamatinių teisių. Dar Marksas su Engelsu XIX a. viduryje kuo aiškiausiai rašė, kad buržuazinė šeima yra blogis – ne tik todėl, kad ten perduodamos buržuazinės vertybės, religiniai prietarai ir moralės normos, bet ir kaupiamas ir perduodamas kapitalas. Kapitalą kaupianti šeima tampa vis labiau nepriklausoma nuo valstybės, nuo pono, nuo bankų ar bet ko, kas ją išoriškai galėtų valdyti per ekonominius svertus. Trokštantiems kontrolės, kapitalą kaupianti šeima yra problema. Trokštantiems laisvės, kapitalą kaupianti šeima yra vertybė. Teisinga ekonominė politika, atitinkamai ir teisingi mokesčiai turi siekti paprasto tikslo – kuo didesnio turto savininkų skaičiaus visuomenėje, kuo daugiau šeimų, kurios turi namus, pajamas, turtą. Skirtingose situacijose prie to gali prisidėti ir tradiciškai „dešiniąja“, ir tradiciškai „kairiąja“ laikoma mokesčių politika. Viskas priklauso nuo konteksto. Kairė/dešinė savaime nėra nei teisinga, nei neteisinga.
Toliau tik gražiau. Mokestis siūlomas tam, kad būtų surinkta lėšų kovai su CO2 taršos padariniais. Kitaip tariant, kovai su klimato kaita. Ideologinis ratas užsidaro. Turbūt jau nereikia kartoti, kad kas pasaulyje skelbia, kad būtina stabdyti pramonę, stabdyti vartojimą ir pirmu tikslu kelti planetos gelbėjimą nuo atšilimo būtent tokiu (stagnacijos) būdu, tas skelbia ir kad žmones reikia išlaisvinti nuo turto, ypač nuo nekilnojamojo. Taip jau sutapo, kad jų šūkis buvo „Nieko neturėsite ir būsite laimingi“. Niekas už liežuvio netraukė, paskelbė patys.
Nemanau, kad Šveicarija priims tokį įstatymą. Bet manau, kad protinga ir net būtina stebėti, kas vyksta pasaulyje ir įžvelgti grėsmes iš didesnio atstumo. Lietuvoje labiausiai tikėtina, kad „konservatoriais“ nusivylusi visuomenė kitąmet išsirinks į valdžią „socialdemokratus“. Tai reiškia, kad išsirinks dar labiau genderistinę, dar labiau proimigracinę, dar labiau prieš visus natūralius visuomenės principus, tarp kurių šeima ir jos paveldimas turtas, nusistačiusią valdžią. Didžioji politikos ironija, kad tą padarys daugiausiai visam tam nepritariantys žmonės, tiesiog naiviai besitikintys didesnių algų, pensijų ir išmokų.
Baigiantis metams reikia priminti, kad šį rudenį išleidau JAV profesoriaus Joelio Kotkino knygą „Neofeodalizmo atėjimas“, kurioje šie procesai išsamiai ir įtaigiai aprašomi. Yra net atskiras skyrius apie „progresyvių“ šalių politiką, tiesiogiai varžančią privačių namų statybas, nes toks erdvus gyvenimo būdas esąs netvarus. Pasaulis keistesnis nei galite įsivaizduoti.