„Pamenu laikus, kai už netiesioginę komunistinės valdžios kritiką uždarydavo į psichiatrinę ligoninę arba kalėjimą“, – rašo autorė primesdama, kad čia gal jau ir jai dabar teks už partizano Lukšos-Daumanto šmeižtą bausmės sulaukti.
Nesistebiu, kad pamena, ir tikriausiai net labai gyvai ir iš arti turėtų atsiminti tuos uždarymus į psichiatrines gerbiama sovietinė tardytoja, pagal pareigas galimai pati ir uždarinėdavusi 🙂
Galima prisiminti jos pačios žodžius apie šį darbą. Ji sakė, kad a) jai patiko; b) ji visą gyvenimą norėjo tai daryti; c) ji nesigėdija; d) buvo visai nebloga tardytoja ir e) nėra girdėjusi, kad tardytojai ką nors išvežtų į Sibirą… Paskutinis vainikuoja viską. Koncentruotas interviu ČIA.
Na, o į autorės siūlymą Lietuvai viešai atsiriboti nuo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) kaip nuo esą antisemitinės organizacijos, siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF kaip už Lietuvos Nepriklausomybę kovojusią ir dėl to daug savo narių, o neslėpkime, ir komunistų gyvybių paaukojusią organizaciją. Ačiū LAF’ui.